LDK



Kunigaikštis treniota (mindaugo artimiausias bendražygis) jis mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais.
Abu tiek tautvilas tiek treniota siekė valdžios. Tačiau treniota veikė greičiau, jis tautvilą nužudė.
Atrodė jau treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuvą, jo pagalbos lanko ir 3m. Su kryžiuočiais kovojantys prūsai (didysis prūsų sukilimas). Bet jau po pusmečio mindaugo tarnų treniota tačiau vėliau jis atsižadėjo pasaulietinės valdžios, priėmė stačiatikybę ir tapo vienuoliu. (dėl nesutarimų su tėvu ir pamote morta).
Po mindaugo mirties ir po treniotos nužudymo vaišelga nusivelką vienuolio apdarą, atsisjis bandė tęsti tėvo pradėtą politiką. Stengėsi palaikyti gerus santykius su krikščionimis, todėl leido vokiečiams nesutrukdomiems malšinti didįjį prūsų sukilimą, įsitvirtinusį livonijoj1267m. Vaišelga apsigyveno laurentijaus vienuolyne, o Lietuvos valdžią perleido svaini1274m. Karas tarp traideLietuvos didž. Kunig. Tapo butigeidis, vytenio ir gedimino dėdė. Jis buvo buvęs pirmasis gediminaičių dinastijos valdovas Lietuvos s1283m. Prasidėjo nuolatiniai karo veiksmai tarp kryžiuočių ir Lietuvių. Pagr. Susirėmimo vieta – žemaitija.
Vokiečių riteriai užpuldavo netikėtai, Lietuviai buvo nepasiruošę. Todėl butigeidis ir p. Butvydas ėmėsipukvero-butvydo sūnus vytenis. Jis liet. Didž. Kunig. Išbuvo 21metus. Svarbiausias jo valdymo laikų požymis- kovos su kryžiuočias.
1302;1305m. Padegta aukaimio, 1307m. Putvių tvirčiausios žemaičiu pilys. Tai žemvytenis sudarė sąjungą su ryga prieš livonijos ordiną ir vykdydamas sąjungininko pareigą 1298m. Parsiuntė į livoniją 1311m. Vytenio vadovaujamai rinktinei įsiveržus į prūsiją, kryžiuočių ordinas juos pformuojami Lietuvių rinktiniai būriai, kurių kariai buvo atleisti nuo kitų prievolių, bet ėjo karinę1316m. Valdžią paveldėjnemėgo kariauti, o valdė išmintinga politikaądaugybę rusų žemių prijungė prie Lietuvos ne kardu, ne prievarta, o savo sūnų ir dudidž. Kunigaikšč. Sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam atitenka sostinė. Tai turėjo didelę reikšmękryžiuočiai visur skelbė, kad Lietuviai didžiausi krikščionių priešininkai. Tais gandais patikėjo europos žmonės. Norėdamas įrodyti kad kryžiuočiai meluoja, gediminas rašė laiškus popiežiui. (1323m. Nusiųstame laiške aiškino, kad jei ne grobuoniška kryžiuočių ordino politika, Lietuva būtų seniai apsikrikštijus). Gedimino laiškai padėjo suprasti, kad Lietuviai ne su krikšjis būtų apsikrikštijęs 1323-1324m.