Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių avarinio išsiliejimo pavojus gaisrui


Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių avarinio išsiliejimo pavojus gaisrui. Naudojami prietaisai. Temperatūros intervalas, K. Skaičiavimai. Terminis skysčio (vandens) plėtimosi koeficientas β(H2O) apskaičiuojamas pagal šią formulę. Naudojami prietaisai.


Proporcingumo koeficientas k [k = S/V (7) formulė] charakterizuoja tą paviršiaus plotą, kuriame pasklinda žinomo skysčio tūrio vienetas.

Palyginamasis koeficientas skaičiuojamas: Kp = k/k0 [(8) formulė], kur k – kietos medžiagos proporcingumo koeficientas, k0 – etaloninio stiklo proporcingumo koeficientas.

Išsiliejusio ir pasklidusio skysčio storį (δ) apskaičiuoju: δ = 1/k [9 formulė].

Žinant skysčio sklidimo ant stiklo koeficientą (k0), palyginamąjį koeficientą (Kp), bei išsiliejusio skysčio tūrį (V), galiu apskaičiuoti išsiliejusio ir pasklidusio skysčio paviršiaus plotą: S = Kpk0V [10 formulė].

Apskritimo ekvivalentinis skersmuo ant kietos medžiagos apskaičiuojamas taip: [ 11 formulė].

Acetono sklaida yra didesnė už vandens, nes jo plėvelės storis mažesnis.

Pagal apskaičiuotus rezultatus nusprendžiame, kad pavojingesnis gaisro atžvilgiu yra acetonas, nes sudaro mažiausia drėkinimo kampą, užima didžiausia pasklidimo plotą, taip sudarydamas didžiausia garavimo plotą.

2. Nustatyti rodiklius, charakterizuojančius sprogią zoną, garuojant lengvai užsiliepsnojantiems skysčiams į nejudantį orą.

Užsiliepsnojimo koncentracijos ribos: CA = 3,6 tūrio dalys; CV = 17,7 tūrio dalys;

čia: M - skysčio molekulinė masė, V-laisvos kameros tūris m3, h-vandens manometro parodymas mm., T - darbinė temperatūra K.

Atlikus laboratorinį darbą nustatėme garų mases Geksp ir Gsk. Šios garų masės skirtingos, tai galėjo lemti bandymo technikoje esantys kraneliai (nevisiškai tikslingai atliekantys savo darbą) bei didžiausią įtaka netikslumams sudarė nehermetiška izoterminė kamera. Tokie veiksniai įtakoja garų nutekėjimą, bei slėgio nepastovumą. Temperatūrai didėjant didėja ir sprogių garų tūris bei slėgis. Bandymą atlikus apskaičiavome ir sprogių garų tūrį, nustačiau, kad šis dydis taip pat tiesiogiai priklauso nuo slėgio bei temperatūros.

Pilnai užpildytame šildomame hermetiškame aparate, skysčio slėgio prieauglis ∆p (be aparato matmenų pokyčio dėl temperatūros poveikio) išreiškiamas pagal šią formulę:

Pilnai užpildytame bandomajame inde slėgis didėjant temperatūrai didėja šuoliškai, o nepilnai užpildytame inde slėgis kyla tolygiai. Taip yra, nes šildant plečiasi ne tik vanduo, bet ir pats aparatas bei vanduo plečiasi labiau nei aparatas. Todėl esant galimiems temperatūros pokyčiams, saugiau eksploatuoti hermetinius nevisiškai užpildytus aparatus ar technologinę įrangą.

  • Microsoft Word 758 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1761 žodžiai)
  • Universitetas
  • Laurynas
  • Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių avarinio išsiliejimo pavojus gaisrui
    10 - 1 balsai (-ų)
Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių avarinio išsiliejimo pavojus gaisrui . (2019 m. Gegužės 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/lengvai-uzsiliepsnojanciu-ir-degiu-skysciu-avarinio-issiliejimo-pavojus-gaisrui.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 16 d. 16:41
×
Nesuprantate kaip atlikti užduotį? Klauskite eksperto!