Lenkija Lietuva
Taigi kryžiuočių ordinas, nugalėjęs prūsus, latvius bei jotvingius, siekė užgrobti ldk ir sudaryti pabaltyje galingą jėga priš rytų slavus. Maskva jau ėmė vykdyti rusiškų žemių jungimo politiką. Lietuvai reikėjo sąjungininko, tačiau niekas nenorėjo sudaryti politinės sąjungos su pagoniška Lietuva. Vis labiau brendo Lietuvos krikšto ir sąjungos klausimas. Palanki situacija sąjungai su lenkija sudaryti susiklostė, kai miręs lenkijos karalius liudvikas i paliko dvi dukteris ir neatremtą vokiečių agresiją, bei ų pačių vokiečių užgrobtas žemes. Lenkai patys pasiūlė jogailai vesti jadvygą. Jie tikėjosi plėsti ekspansiją į rusų žemes bei bendromis jėgomis priešintis kryžiuočiams. Lietuviai taip pat buvo suinteresuoti sąjunga su lenkija, nes siekė išplėsti prekybinius ryšius. Bet bėda buvo ta, kad lenkai sąjungą suprato kaip Lietuvos prisijungimą, o ne kaip lygiateisių valstybių susitarimą. Visa tai baigėsi 1385 08 14 d. Krėvos sutartimi. Taigi, nors krėvos unija su lenkija skatino bendrą kovą su kryžiuočiais, išlaikyti prijungtas rytų slavų žemes bei dar labiau plėsti ekspansiją į rytus, tačiau lenkai norėjo likviduoti ldk suverinumą ir valstybingumą, paversti Lietuvių žemes lenkijos karalystės provincija. Taigi šios krėvos sutarties reikšmė buvo nemaža, nes ji sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam suartėjimui, spartino ldk feodalizaciją, leido suvienyti Lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais. Per lenkiją į Lietuvą ėmė sklisti europos civilizacija, Lietuva priėmė krikštą, lenkai daugeliu atvejais tapo Lietuvių mokyojais, tačiau ši unija Lietuvai turėjo ir neigiamų padarinių: nors ldk liko atskira nuo lenkijos valstybė, tačiau ši sutartis teikė lenkų feodalams juridinių argumentų ir toliau ldk laikyti lenkijos dalimi, kurti naujus sąjungų projektus. Taipogi prasidėjo Lietuvos polonizacija. Kai kurie istorikai tvirtina, jogei krėvos pilyje jogaila su savo palyda raštu pasižadėję įjungti Lietuvos ir rusijos žemes į lenkijos karalystę; ir esą tokis pasižadėjimas buvęs sutvirtintas raštu. Dabartinis krėvos susitarimo dokumentas , kuris saugomas krovkuvos diecezijos koplyčioje, kaip rodo pridedamoji faksimilė, neturėjo nei parašų, nei antspaudų. Anspaudai buvo prikergti 1835 m. 1831 metų sukilimą pralaimėjus, kuomet tokiu būdu suklastotas dokumentas buvo išstatytas viešai visuomenės žiniai.
Lietuvos ir lenkijos santykiai iki haroldės akto keitėsi net keletą kartų.
