Juozas Tumas

Dovydas

Padėtumėt kas nors atsakyti į šiuos klausimus:

1. Iš kurios Lietuvos vietos ir kokios vietos kilęs J.Tumas?
2. Kur studijavo, su kuo susipažino? Kas padarė didžiulę įtaką?
3. Kur dirbo? Kaip buvo vertinamas aukštesniųjų dvasininkų?
4. Ką J.Tumas veikė, grąžinus spaudą? Kodėl jam neužteko tik
kunigauti?
5. Kokios politinės pažiūros buvo artimos J.Tumui?
6. Paieškokite papildomos medžiagos ir atsakykite į ,,Auksinio
proto“ vertą klausimą, kodėl J.Tumas- Vaižgantas nepasirašė
Nepriklausomybės akto?
7. Ką reiškia pasirinktas slapyvardis?
8. Kodėl Rašytojas po 1918 m. grįžo į Kauną?Kur apsigyvena
J.Tumas – Vaižgantas po 1918 m. grįžęs į Kauną? Kokioje
bažnyčioje kunigauja?
9. Koks jo kūrybinis palikimas?

10. a) Kal kilnoja kalnus? Atsakykite tiksla citata.
b) Kokia Vaižganto pažiūra į moterį?
c) Ko reikia lietuvių literatūrai: naujų srovių ar...? Parašykite
citatą.
d) Pacituokite, kaip J.Tumas – Vaižgantas atsiliepia apie
lietuvius, koks jo santykis su lietuviais?

KlausimaiLietuvių kalbaLygis: Gimnazija1 atsakymasKlausimas atsakytas
Gegužės 19 d. 14:43
Už kiekvieną geriausią atsakymą į lankytojo klausimą gausite dovanų kodą, su kuriuo galėsite užduoti savo klausimą arba nemokamai peržiūrėti norimą dokumentą iš mūsų svetainės.

Atsakymai (1)

Violeta

1. Jis gimė 1869 m. rugsėjo 8 d. Malaišių kaime (Svėdasų vlsč., Anykščių r.).

2.1893 m. baigė Kauno kunigų seminariją, kurioje priklausė slaptai Lietuvos mylėtojų draugijai, įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą. Prof. Kazimiero Jauniaus paragintas mokėsi lietuvių kalbos, didžiulę įtaką padarė lietuviškoji spauda, kurią į seminariją atnešdavo knygnešiai, be to, laikraštis ,,Varpas".

3.  1894–1914 m. kunigavo įvairiose Latvijos ir Lietuvos vietose, – bažnytinė vyresnybė nemėgo impulsyvaus ir aktyvaus patrioto, nuolat kėlė iš vietos į vietą.

4.  Įsteigė, redagavo, leido ir platino Tėvynės sargą (1896–1902), redagavo Žinyčią (1900–1902); juose tautiškumo pagrindu stengtasi jungti įvairių pažiūrų autorius, priešinamasi rusifikacijai ir polonizacijai, rūpinamasi švietimu. 1902 ir 1906 m. pasirodė pirmosios Vaižganto knygelės Vaizdeliai, Šis tas bei Sceniškieji vaizdeliai – trumpi didaktiniai-alegoriniai pasakojimai, tęsiantys Valančiaus tradiciją. 1907–1911 m. Vaižgantas gyveno Vilniuje ir aktyviai dalyvavo inžinieriaus Petro Vileišio inicijuotame Vilniaus lietuvinimo sąjūdyje, 1907 m. bendradarbiavo pirmajame lietuviškame dienraštyje Vilniaus žinios bei drauge su Antanu Smetona redagavo Viltį (1907–1911). Ieškodamas gabaus jaunimo („deimančiukų“), skleisdamas tolerancijos dvasią, rašydamas įvairiais klausimais, iškilo kaip vienas įdomiausių ir skaitomiausių publicistų (vėliau pramintas lietuvių visuomenės „barometru“). 1911 m. tapo Laižuvos klebonu ir tais metais išvyko į JAV rinkti lėšų „Saulės“ rūmams (mokytojų seminarijai) Kaune, lankė lietuvių kolonijas, rašė ir grįžęs 1912 m. išleido apybraižų knygą Ten gera, kur mūsų nėra. 1914 m. prasidėjus karui pasitraukė į Rygą, redagavo tenykščių lietuvių leidžiamą Rygos garsą, 1915 m. rudenį persikėlė į Petrogradą, įsijungė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą, atstovavo Rusijos lietuvių seime Tautos pažangos partijai, vis daugiau rašė.

5. Jis tapo nuskriaustųjų, atstumtųjų, nesuprastųjų užtarėju, aktyviu visuomenininku, griežtu suponėjusių valdininkų kritiku, ryškia nepriklausoma asmenybe.

6. - 

7.Vaižgantas – senovės lietuvių linų dievybė, kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus. 

8. Grįžęs į Lietuvą aktyviai prisidėjo prie valstybės atkūrimo. Lenkijai okupavus sostinę, pasitraukė iš Vilniaus į Kauną, įsteigė laikraštį Nepriklausoma Lietuva, nuo 1920 m. buvo paskirtas Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi. Suremontavęs apleistą šventovę, čia dirbo iki gyvenimo pabaigos (iki 1932), tapo mėgstamiausiu ir mylimiausiu Kauno klebonu.

9. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde.

Apysaka „Dėdės ir dėdienės“, romanas „Pragiedruliai“, apysaka ,,Išgama", apysaka ,,Žemaičių Robinzonas",  romanas ,,Šeimos vėžiai", o ,,Nebylys" – paskutinė reikšminga Vaižganto apysaka.

Gegužės 19 d. 23:15 Geriausias atsakymas
Šis klausimas jau atsakytas. Atsakykite į klausimus, kurie laukia atsakymo.
×
110 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo