Kurinys ,,Metai”

Būrai skirstomi į „viežlybus“ (teigiamus) ir „nenaudėlius“ (neigiamus). Būrai skirstoi pagal asmenybę ir gyvenimo būdą: viežlybai yra darbštūs, moralūs, gero būdo žmonės, o nenaudėliai - girtuokliai, triukšmadariai, tinginiai ir dėl to nuskurdėliai. 

Pričkus – kaimo seniūnas, tarpininkas tarp dvaro ir kaimo. Jo pareigos – pranešti valstiečiams valdžios ir ponų įstatymus, prižiūrėti, kad būrai laiku išeitu į darbą ir uoliai dirbtų. Jis būrus nuorat ragina dirbti, perspėja, kad neįdėjus darbo nebus ir duonos žiemai. Kūrinio pabaigoje jo ponas Pričkų sumuša ir jis iš nuovargio po kelių dienų numiršta. 

Plaučiūnas, slunkius ir Dočys yra nenaudėliai, jie visi yra linkę į girtuokliavimą, smurtą ir ypač tinginystę (dėl to jie ir yra smerkiami).

Dočys yra vertinamas už savo drąsą - teisme jis nebijo pasakyti ponams tiesos, primesti jų pačių klaidas, išsakyti kaltinimusir visą kitą tiesą, kurios neišdrįsta pasakyti kiti būrai. 

Būrai nors ir žmonės, bet ponai į juos labiau žiųri kaip į darbo prietaisus ir patys būrai jaučias kaip vargai - baidžiava regis niekad nesibaigianti, o ir žiemą tenka gyventi neturtingai, nes ponams atitenka didžioji pelno dalis. būrai gerbia savo šeiminikus ir (išskyrus Dočį) nedrįsta jiems atsakyti/prieštarauti.