Teksto suvokimas

Ariel

Alfonsas Nyka-Niliūnas

Henriko Radausko grįžimas

(ištraukos iš straipsnio)

Mūsų literatūros kritikos, kaip ir pačios literatūros, savotiškos tragedijos priežastis - kad jos nuo pat kūdikystės turėjo eiti sunkią baudžiavą tautinio renesanso kovose ir todėl neturėjo pakankamai laiko atsidėti specifinės savo srities problemoms. Minėtoms kovoms pasibaigus ir prasidėjus laisvo gyvenimo epochai, ar tai iš per didelio uolumo, ar tai negalėdama užmiršti anų garbingų kovų dėl tautos egzistencijos, mūsų literatūra ir kritika nesugebėjo atsižadėti anai epochai būtino sąlygiškumo ir tolesnėje savo veikloje naudojosi tais pačias metodais. Kaip tik dėl to mūsų literatūros kritika nesugebėjo išbristi iš vaiko amžiaus ir dar šiandien privalo tęsti skurdžią neūžaugos egzistenciją. Vertindama su didžiausiomis nuolaidomis, pripažindama tik už patriotizmą arba tariamą gilumą (Vydūną, Motiejų Gustaitį), mūsų literatūros kritika, su negausiomis išimtimis, virto tuščiu plepėjimu arba motyvų registravimu (poezijoje) ir tipologine klasifikacija bei turinio atpasakojimu (beletristikoje), visiškai apleisdama esminės formos bei literatūros technikos problemas. (...)

Skaitytojai instinktyviai pasidavė sąlygų padiktuotam reikalavimui - visa, kas tik lietuviška, vertinti palankiai, taikant patriotinį vertinimo metodą. Tūli rašytojai irgi prisitaikė prie publikos skonio ir aktyviai įsijungė į kovą už reikalavimų sumažinimą. Recenzentų bei kritikų kėdes, pasinaudodami padėtim, užėmė nekvalifikuoti žmonės, pasiruošę viską su didžiausiu entuziazmu vertinti. Ši nespecialistų invazija sujaukė ir taip jau silpną mūsų literatūros kritiką, paversdama ją beprasmio superliatyvizmo* kratiniu. Be to, jie smarkiai dezorientavo publiką. Iš jų sužinojome, kad viskas pas mus yra europinio arba pasaulinio dydžio (poetai, aktoriai, dailininkai). Dėl to mums dabar ir iškyla labai savotiška kritikos formos problema. Teigiamos prasmės žodžiai taip susidėvėjo, kad dabar kiekvienas rašytojas, pavadintas tik geru, turi rimto pagrindo įsižeisti.

* superliatyvus – aukščiausio laipsnio.

 

Klausimai

1. Nurodykite teksto temą.

2. Paaiškinkite, kaip suprantate pasakymą, jog literatūros kritika „turėjo eiti sunkią baudžiavą tautinio renesanso kovose“.

3. Kokias literatūros kritikos nebrandumo priežastis nurodo autorius?

4. Autorius mano literatūros kritiką esant paviršutinišką. Išrašykite citatą, kuri pagrįstų šią mintį.

5. Kokius dalykus nebrandžioji kritika laiko dideliais kūrinio privalumais?

6. Ką, autoriaus nuomone, turėtą vertinti kritika?

7. Kokios žalos padarė literatūros kritikos nebrandumas?

8. Paaiškinkite paskutinio sakinio mintį.

9. Straipsnio autorius dažnai ironizuoja. Išrašykite bent vieną ironišką sakinį.

10. Kurio funkcinio stiliaus šis tekstas? Argumentuokite.

Rugsėjo 21 d. 13:23
Išsamiai atsakykite į lankytojo klausimą ir galėsite užduoti savo klausimą arba peržiūrėti norimą dokumentą iš mūsų svetainės. Dovanų kodą gaunate, kai jūsų atsakymas atsako į klausimą su paaiškinimais ir išrenkamas geriausiu atsakymu.

Parašykite atsakymą

( el. paštu gausite dovanų kodą )

×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema