Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno įdomybės


Kompiuterinių sistemų ir telekomunikacijų katedra. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno įdomybės. Kompiuterių sistemos Studentai (- ės. ĮVADAS Temos aktualumas. Naujažodžių srautas , sankaupos ir jų poreikis. Naujažodžių duomenyno kūrimo tikslas. Duomenų pobūdis ir šaltiniai. Darbo etapai ir kryptys. Naujažodžių kaupimo kryptys. Literatūra ir šaltiniai.


Temos aktualumas - Dėl tautų ir šalių politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės sąveikos globalizacijos sąlygomis naujažodžių procèsai pastaraisiais dešimtmečiais ypač paspartėjo, butent jie darko ir iskraipo musu kalbą.

Žodynai, kurie fiksuoja kalboje vartojamų žodžių sankaupas, toli gražu ne visada spėja paskui vartosenoje vykstančius procesùs, todėl net ir naujausiuose lietuvių kalbos leksikografijos darbuose negalime rasti daugelio vartosenoje neseniai atsiradusių ar net joje jau įsitvirtinusių žodžių. Antai, nors 2006 m. iš- ėjęs naujas norminamojo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (DLKŽ6e) elektroninis leidimas buvo kiek papildytas, tačiau naujų ir neabejotinai bendrinės kalbos vartosenoje įsigalinčių žodžių, kurių nerasime šiame žodyne, vis daugėja . Tik tokio tipo kaip šis, norminamasis, žodynų prerogatyva yra teikti jau prigijusius ir vartosenos patikrintus, paplitusius lietuviškus žodžius (nekalbant nė apie naujai atsiradusias esamų žodžių réikšmes), pavyzdžiui: aplinkosauga (aplinkosaugininkas, -ė), atmintukas, balsadėžė, balsalapis, bernvakaris, daugiamandatis, -ė, delninukė, dešrainis, garsajuostė, grojaraštis, gartraukis, indaplovė, kavavirė, krantotvarka, lankstinukas (lankstukas), mėsainis, prausiklis, riedis, sėdmaišis, skalbyklė, spinduliuotė, šiukšliadėžė, taikdarys, -ė, tinklaraštis, vandenvala, vienmandatis, -ė, žaliavalgis, -ė, žemagrindis, -ė...

Lietuvių kalbos tyrėjai ir aktyvieji jos vartotojai (ypač vertėjai, kalbos redaktoriai, žurnalistai, mokytojai) jaučia poreikį turėti nuolat atnaujinamą duomenų šaltinį, kuriame būtų matyti naujausi lietuvių kalbos leksikos vartojimo pokyčiai. Tačiau lietuvių kalbos dirvoje, palyginti su tuo, kas sukurta ir nepertraukiamai kuriama kitose kalbose , žioji didžiulė spraga. Kol nėra išėjęs (LKI baigiamas rengti) naujas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, kalbos vartotojai niekur negali pasitikrinti tokių žodžių vartojimo normiškumo, norminės formos, kirčiavimo ir reikšmių, nebent kai kurie iš panašių žodžių atsiduria Lietuvos Respublikos terminų banke, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) konsultacijų banke ar viename kitame jos nutarime (pavyzdžiui, dėl svetimžodžių atitikmenų). Tačiau minėti internetiniai šaltiniai fiksuoja greičiau išskirtinius ar pavienius atvejus, o didelė dalis taisyklingų žodžių į juos tiesiog nepatenka.

Mėginimų, kuriuos skatina tiek mokslinės ambicijos, tiek kalbos praktikos poreikiai, registruoti ir kodifikuoti XX a. pabaigos – XXI a. pradžios lietuvių kalboje atsirandančius bendrajai (ne siaurai specialiajai termininei) vartosenai aktualius naujus žodžius (iš esmės naujažodžių dalį – svetimžodžius) būta ne kartą. Vieną kitą svarbesnį reikia paminėti.

  • Microsoft Word 48 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2265 žodžiai)
  • Kolegija
  • Gytis
  • Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno įdomybės
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno įdomybės. (2018 m. Sausio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-naujazodziu-duomenyno-idomybes.html Peržiūrėta 2018 m. Birželio 19 d. 02:05
×