Lietuvos ekonomikos cikliniai svyravimai


Įvadas. Ekonominiai svyravimai. Lietuvos ekonominiai cikliniai svyravimai. Tarptautinė aplinka. Apibendrinimas ir išvados. Naudota literatūra.


Šalių ir viso pasaulio ekonomika niekada nebūna tolydi. Ją nuolat veikia daugelis įvairių veiksnių, kurie sukelia jos gerėjimą ar smukimą. Didėjant bendrosios gamybos apimčiai vienam gyventojui, sukuriant didesnį nacionalinį produktą, šalies ekonomika auga. Retai kas gali numatyti artėjantį pavojų ar staigų pakilimą. Kiekvienas pasaulio gyventojas, pirkdamas prekes, dirbdamas, mokėdamas mokesčius, nulemia tai, kokia artimiausiu metu bus situacija rinkoje. Ten nebūna dviejų vienodų nuosmukių arba visai vienodų augimų, ne retai fazės išsilaiko ilgiau nei 2-3 metus ir stipriai paveikia žmonių buitį bei kasdienininį gyvenimą. Lietuvoje ekonomikos ciklo svyravimai ne visados juntami labai stipriai. Dažnai jie pasireiškia tada, kai nutinka koks svarbus įvykis, pakeičiantis pačią ekonomiką ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Itin svarbus dalykas yra ir tai, kaip tai paveikia kiekvieno žmogaus asmeninį ir šalies gyvenimą, nes visi nori gyventi geriau, o valstybė itin stengiasi išlikti geroje ekonominėje situacijoje bet kokiais būdais.

Darbo tikslas. Išanalizuoti ryškiausių Lietuvos ekonomikos ciklų svyravimų priežastis ir tuometinius pokyčius gyventojų ir valstybės kasdieninėje veikloje bei gyvenime.

Išsiaiškinti, kas yra ekonomikos svyravimai, cikliniai svyravimai, jų fazės ir būdingiausi bruožai.

Išanalizuoti, kaip Lietuvos ekonomikos tris ryškiausius pastarųjų 15 metų pasikeitimus, įvykus tam tikram įvykiui (1. Įstojimas į ES, 2. Pasaulinė krizė, 3. Euro kaip nacionalinės valiutos įvedimas), bandyti išsiaiškinti, kas juos sukėlė ir padarinius po kiekvieno jų.

Ilgalaikė tendencija. Ji apibūdina per ilgą laikotarpį itin išryškėjusią kryptį. Pavyzdžiui, nedarbą apibūdinantys rodikliai neturi apibrėžtos tendencijos, jie kyla arba krenta, o Bendrasis Nacionalinis Produktas ir kiti įvairūs gamybos apimties rodikliai turi būtent augimo tendenciją.

Sezoniniai svyravimai. Daugeliui ekonomikos procesų yra būdingas sezoniškumas. Nuo jų priklauso kai kurių sričių ir verslų veikla, net įvairūs žmonių pasirinkimai, išlaidoms skiriami pajamų kiekiai. Tai nulemia tokius ekonomikos rodiklius kaip užimtumą, prekių apyvartą. Dažnai sezoninių ypatybių nukrypimų eliminavimas naudojant praėjusių metų sezoninių svyravymų schemas padeda deataliau išnagrinėti trumpų laikotarpių ekonominius procesus.

Krizė - ekonominiame cikle tai yra žemiausias taškas gamybos ir užimtumo. Dugno pasiekimas laikomas kritimo pabaiga, po kurio seks pakilimas, bandymas viską atstatyti. Šitas periodas nėra ilgalaikis. Bet istorijoje žinomas ir išimtinis atvejis. Didžiosios depresijos laikais - XX a. 30 – aisiais metais dugnas truko beveik 10 metų. Krizės taške visi susiję su verslu yra susilaikantys ir atsargūs, nenorintys labai rizikuoti. Jie mato keletą gerėjančių galimybių artimu būsimuoju laikotarpiu. Prekybos apimtis yra žema, pardavimai vietinėje ir eksporto rinkose yra sustingę, pelnai ir akcijų kainos kritusios, yra gamyklų pajėgumų perteklius bei aukštas nedarbas. Vartotojų pasitikėjimas įmonėmis ir valstybe taip pat yra žemas, tokių prekių, kaip nauji automobiliai, pirkimas yra atidėtas.

  • Microsoft Word 158 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2175 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vykintas
  • Lietuvos ekonomikos cikliniai svyravimai
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos ekonomikos cikliniai svyravimai. (2017 m. Sausio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ekonomikos-cikliniai-svyravimai.html Peržiūrėta 2018 m. Liepos 19 d. 04:53
×