Lietuvos energetinė pramonė: esamos situacijos ekonominė geografinė analizė


Įvadas. Lietuvos energetikos pramonės teoriniai ypatumai. Lietuvos energetikos sistemos iššūkiai atkūrus nepriklausomybę. Aplinkos apsaugos raida Lietuvoje. Energetinė nepriklausomybė. LitPol jungtis. NordBalt jungtis. LNG terminalas. Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje raida ir ateities perspektyvos. Hidroenergija. Vėjo energija. Biokuras. Saulės jėgainės. Geoterminė energija. Kaip atrodys Lietuvos energetika po 10 metų? Išvados.


Daivis Virbickas, “Litgrid” generalinis direktorius ragina kol kas nedaryti skubių išvadų, kokie veiksniai lėmė tai, kad elektros kainos čiuožė žemyn. Esą, tam tikros įtakos galėjo turėti didelis kiekis Latvijos saugyklose susikaupusio vandens, kuris suka hidroelektrinių turbinas, palyginti šiltas vasaris. Tačiau p. Virbickas neabejoja, kad “NordBalt” paleidimas bandomuoju režimu yra vienas svarbiausių kainų kritimo veiksnių.

Daugiau negu 80% elektros importuojančiai Lietuvai, kiekviena galimybė prisijungti prie pigesnės rinkos yra svarbi. Pernai “NordPool” prekybos sistemos IV Švedijos zonoje elektros megavatvalandė kainavo beveik dvigubai pigiau nei Lietuvoje (atitinkamai 22,90 Eur ir 41,92 Eur). Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas ta proga sakė, kad Lietuvos bendrovėms dėl aukštų energijos kainų vis sunkiau konkuruoti ne tik globalioje, bet ir Europos rinkoje.

Mikaelis Odenbergas, “Svenska Kraftnat”, “NordBalt” jungties projekto dalininko iš švedų pusės, generalinis direktorius sako, kad Švedija buvo viena tų šalių, kurios reikalavo uždaryti Ignalinos AE Lietuvoje. “Turėjome moralinę atsakomybę ir įsipareigojimą integruoti Baltijos šalis į Europos elektros sistemą”, - pabrėžia p. Odenbergas, atsakydamas į klausimą, kaip pavyko sumažinti Švedijos elektros gamybos sektoriaus atstovų skepsį dėl jungties su Lietuva.

Diskusijos dėl jungties buvo labai sudėtingos. Šią idėją iš pradžių skeptiškai vertino Švedijos energijos gamintojai. Lietuvių bei latvių politikai beveik metus negalėjo susitarti, iš kurios valstybės kranto bus tiesiamas nuolatinės srovės kabelis.

Tačiau kaip tik skandinavų politikų ir energetikų pastangomis buvo pasiektas kompromisas: buvo pakeistas pirminis “SwedLit” jungties pavadinimas į “NordBalt”, susitarta, kad kabelis į Švediją bus tiesiamas iš Lietuvos kranto, o Latvija gaus galimybių išplėtoti savo vidinius elektros perdavimo tinklus Europos Sąjungos paramos lėšomis.

D. Virbickas, “Litgrid” vadovas, pamažu užsimena, kad Lietuvai, norint visiškai integruotis į Šiaurės šalių elektros perdavimo ir prekybos sistemas jau reikia galvoti apie “NordBalt”- 2 jungtį. Dėl didesnio tiekimo patikimumo. Ir dėl didesnių srautų, jeigu Lietuvos ūkis siekia, kad elektros kainos Lietuvoje ir Švedijoje susivienodintų.

Padėtis pasikeitė, kai 2014 m. spalio 27 d. į Klaipėdos uostą įplaukė Pietų Korėjoje pagamintas galingas laivas „Independence“ – plaukiojanti talpykla su dujinimo į renginiu. Šis laivas, panaudodamas Kuršių mariose prie Kiaulės nugaros salos pastatyto suskystintų dujų terminalo įrangą ir po mariomis nutiestą jungiamąjį dujotiekį suteikia realią galimybę tiekti dujas į esamus gamtinių dujų magistralinius tinklus. Terminalas gali patiekti apie 3 mlrd. m3 dujų per metus, gabenant jas laivais–dujovežiais iš viso pasaulio ir jau tapo alternatyva iki šiol vieninteliu keliu į Lietuvą vamzdynais importuojamoms dujoms, gaunamoms iš Rusijos.

2014 m. Bendrovė „Litgas“ pasirašė penkerių metų trukmės sutartį su Norvegijos kompanija „Statoil“, kuri kasmet patieks po 540 mln. m3 gamtinių dujų ir patenkins apie 20-25 proc. šalies gamtinių dujų poreikio. Likusią dalį dujų konkurencinėmis sąlygomis galės patiekti terminalas iš pasaulio rinkų arba kiti tiekėjai, tarp jų ir Rusijos kompanija „Gazprom“, jei pasiūlys mažesnę kainą.

  • Microsoft Word 3952 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (5434 žodžiai)
  • Universitetas
  • Edgaras
  • Lietuvos energetinė pramonė: esamos situacijos ekonominė geografinė analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos energetinė pramonė: esamos situacijos ekonominė geografinė analizė. (2018 m. Kovo 26 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-energetine-pramone-esamos-situacijos-ekonomine-geografine-analize.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 18 d. 19:24
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema