Lietuvos geležinkeliai

Bėgių keliuose pirmąjį bandymą padarė r. Trevithick’as iš cornwallio 1803 m. , deja jam nelabai sekėsi,tačiau 1814 m. J. Stephensonui pavyko pagaminti garo vežimą, kuris buvo naudojamas anglims vežioti killinworth’e. Xviii a. Pabaigoje garo mašina virto realybe ir pakepirmasis bendrasis geležinkelis su garvežių trauka pradėjo veikti 1825 m. D. Xix a. 4-ajame dešimtmetyje geležinkelis pradėjo veikti austrijoje, vokietijoje, belgijoje, prancū priklausant nuo kiekviename krašte esamų sąlygų, valstybės įvairiai tvarko geležinkelius. Kanadoje ir jav geležinkelių sistemas valdo privačios bendrovės. Daugumos valstybių, tarp jų ir Lietuva dabar pasireiškia tendencija valstybinius geležinkelius padaryti lenkstesnius ir tarsi atskirti, padaryti juos privačius.

Dabartinis bendras pasaulio geležinkelio ilgis – apie 1,3 mln km. Pagal 1955 m. Statistika galima daryti išvadą, kad geležinkelio tinklų ilgis beveik nepasikeitė (1955 m. Jis siekė 1,251,100 km). Krovinių ir keleivių gabenimas geležinkeliais kainuoja pigiau negu automobiliais ar lėktuvais, tačiau turi ir kai kurių trūkumų. Geležinkelio stotyse ilgai užtrunka prekių pakrovimas ir iškrovimas, krovinius galima vežti tik ten kur nutiesti geležinkelio bėgiai, dėl skirtingo bėgių pločio įvairiose valstybėse pasienio stotyse tenka keisti ratus ir pan. Dažniausiai tai pasireikšdavo buvusioje sovietų sąjungoje. Sovietai nenorėdami, kad juos kas nors užpultų geležinkeliu, savo geležinkelio sistemoje praplatino bėgius ir taip apsisaugojo nuo netikėtų svečių .

Geležinkeliais gabenama daugiausia mediena, anglys, rūdos, chemijos pramonės žaliavos, pramonės produkcija (mašinos, įrengimai, konstrukcijos ir pan. ). Geležinkeliais vežama ir daug keleivių. Daugelyje šalių vidutinis keleivinių traukinių greitis – 60 – 80 km/h. Prancūzijoje kai kuriais maršrutais (paryžius – marselis) traukiniai važiuoja vidutiniškai 180 – 200 km/h greičiu, o greičiausiai – 515 km/h. Japonijoje traukinys su magnetine pakaba pasiekė rekordinį – 517 km/h greitį.

Tankiausią geležinkelių tinklą turi ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės: didžioji britanija, vokietija, jav, italija, japonija, prancūzija. Šiose šalyse 100 km2 tenka 40 – 135 km geležinkelio linijų (Lietuvoje – 31 km), o libijoje, venesueloje, paragvajuje – tik – 10 km. Kai kurios valstybės (islandija, jemenas, čadas, nigeris) geležinkelių visai neturi.

Milijoniniuose miestuose daug keleivių vežama metropolitenu. Tai miestų geležinkeliai, dažniausiai nutiesti po žeme.