Lietuvos grudų perdirbimo pramonė
Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės konkurencingumo tyrimo es kontekste metodologi2 lentelė kvietinių ir ruginių miltų eksportas, importas, gamyba ir Lietuvos rinkos talpa 1995 – 2000 metais,
3 lentelė kvietinių ir ruginių miltų vidutinė didmeninio pardavimo Lietuvoje kaina 1995 – 2000 metais (tonos kaina, t/tūkst. Lt arba kilogr4 pav. Lietuvos maltų grūdų produktų pramonės įvertinimo konkurencingumo aspektu modelis (parengta remiantis m. Porter ir a. Mokslinio tiriamojo darbo tema – Lietuvos grūdų perdirbimo pramonės konkurencingumo tyrimas europos sąjungos kontekste .
Lietuvos statistikos departamentas grūdų perdirbimo pramonę skaido į maltų grūdų produktų pramonę ir gatavų pašarų ir maisto gyvuliams pramonę – dėl didelio duomenų kiekio ir santykinai nedidelės darbo apimties darbe apsiriboju maltų grūdų produktų pramonės tyrimu.
Darbo aktualumas. Perdirbti grūdai – produktas, nuo kurio priklauso šalies gyventojų aprūpinimas maistu, kitų žemės ūkio ir su juo susijusių perdirbimo šakų stabilus funkcionavimas.
Grūdų ūkis, remiantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, priimta Lietuvos respublikos seimo 2000 m. , pripažintas viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos politinė ir ekonominė orientacija buvo siejama su europa. Lietuva, kaip ir kitos vidurio ir rytų europos šalys, pasirinko integracijos į europos sąjungą (es) kelią: 1994 liepos 18 d. Pasirašyta laisvos prekybos su es sutartis, 1995 m. Birželio 12 d. Lietuva pasirašė europos (asociacijos) sutartį, kuri padėjo teisinį, ekonominį bei socialinį pagrindą tolimesniam šalies integravimuisi į es. 1995 m. Gruodžio d. Lietuva oficialiai pareiškė norą tapti es nare.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos respublikos pasirengimo narystei vertinimo kriterijų yra nacionalinės teisės atitikimo europos sąjungos teisei lygis. Tuo pačiu metu, kurdama naujus žemės ir maisto ūkį reglamentuojančius teisės aktus, Lietuva pradėjo perėjimo programą žemės ir maisto ūkio sektoriuje, siekdama sukurti tarptautiniu mastu konkurencingą bei panašų į vakarų ir vidurio europos šalių ūkį.
Lietuva kartu su kitomis šalimis kandidatėmis jau keletą metų intensyviai rengiasi narystei es. Lietuva derybose sieks kad, tapus es nare, žemės ir maisto ūkis būtų įtrauktas į bendrąją es rinką ir bendrąją es žemės ūkio politiką. Pasirengimo stojimui laikotarpiu diegiami bžūp reguliavimo ir paramos mechanizmai.
