Lietuvos ir Švedijos infliacijos ir nedarbo ryšio tyrimas


Įvadas. Nedarbas. Infliacija. Infliaciją sukeliančios piežastys ir rūšys. Infliacijos ir nedarbo ryšys. Infliacijos ir nedarbo lygio stabilizavimo politika. Lietuvos ir švedijos infliacijos ir nedarbo ryšio tyrimas. Lietuvos ir švedijos infliacijos ir nedarbo ryšio dinamokos tyrimas 1997-2014m. laikotarpiu. Infliacijos ir nedarbo lygio regresinė analizė. Lietuvos ir švedijos infliacijos ir nedarbo lygio prognozės. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedas.


Šio darbo tikslas apžvelgti nedarbo ir infliacijos sampratas. Išnagrinėti nedarbo ir infliacijos ryšį

Daugelio ekonomistų manymu nedarbas yra viena sunkiausių sprendžiamų ekonominių problemų. Po II pasaulinio karo, buvo tikimasi greitai pakelti žmonių užimtumo lygį per trumpą laikotarpį, ir šito efekto ekonomistams pavyko pasiekti. Tačiau tai tesiesi neilgai, jau praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje mokslininkai pastebėjo, kad didinant užimtumo lygi, nedarbas vis tiek nemažėjo. Tuo laikotarpiu nedarbas tapo įprastų reiškiniu ne tik Vakarų, bet ir Vidurio ir Rytų Europos šalyse,

Norint išsiaiškinti kas yra nedarbas, išnagrinėjau kelių autorių pateiktus nedarbo apibrėžimus :

Taigi išnagrinėjus aukščiau pateiktų autorių nuomones, galiu teigti, kad nedarbas yra plačiai siejamas su nedarbo lygio sąvoka ir tai yra toks reiškinys pasitaikantis šalies viduje , kai darbingo amžiaus žmogus, galintis dirbti ir ieškantis darbo negali jo susirasti ir tokiu būdu šis žmogus nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą.

Tarp nedarbo priežasčių svarbią vietą užima ir ekonomikos struktūros pokyčiai. Besivystant techniniai pažangai greitai ir radikaliai keičiasi darbo turinis, kinta žmonių poreikiai, vienų ekonomikos šakų vaidmuo didėja kitų mažėja.

Nedarbo lygį didina ir ekonominės veiklos globalizacija, stiprėjanti konkurencinė kova pasaulio rinkose.

Tai pat daugelis mokslininkų pripažįsta, kad dar viena nedarbo priežasčių yra draudimas nedarbo atveju. Bedarbio pašalpos dabar yra mokamos beveik visuose išsivysčiusiose šalyse.

Šuoliuojančioji infliacija – tai kainų lygio kilimas dideliu tempu, kuris rodo tendencija dar didėti.

Bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija - yra dvi pagrindinės priežastys, kurios sukelia infliaciją, inspiruojamą bendrosios paklausos pokyčius: šiuolaikinių pinigų pasiūlos ypatybės, ir valstybės biudžeto deficitas.

Bendrosios pasiūlos pokyčių sukelta infliacija – jos pagrindinės priežastys yra : pasiūlos sutrikimas, šiuolaikinės darbo užmokesčio formavimosi ypatybės,

Nuo infliacijos reiškimosi pobūdžio, nuo jos pasikeitimo tempų ir dėl kitų veiksnių, yra skiriamos infliacijos rūšys :

A.W. Philipso empirinių stebėjimų metu nustatyta ir grafiškai parodyta darbo užmokesčio ir nedarbo priklausomybė. Vėliu priklausomybė buvo performuluota į infliacijos ir nedarbo ryšį. Panašios priklausomybės buvo atskleistos ir kituose šalyse bei pavadintos Philipso kreivėmis.

A.W. Philipsą domino nominalus darbo užmokestis ir faktiška nedarbo norma. Jis atsiribojo nuo infliacijos lūkesčių, taip pat nuo natūralaus nedarbo lygio. Sudaryta prielaida : nominalus atlygis kitoms sąlygoms nekintant (ceteris paribus) didėja tuo stipriau, kuo mažesnis yra nedarbas. Esant didesniam nedarbui, atlygis mažėja. (R.Paliulytė, 2004)

Darbe pasirinkau ištirti Lietuvos ir Švedijos infliacijos ir nedarbo ryšį. Siekiant tai padaryti pirmiausia reikia tikslingai išanalizuoti šiuos rodiklius : Lietuvos infliaciją, Lietuvos nedarbo lygį, Švedijos infliaciją ir Švedijos nedarbo lygį.

4.1. LIETUVOS IR ŠVEDIJOS INFLIACIJOS IR NEDARBO RYŠIO DINAMOKOS TYRIMAS 1997-2014M. LAIKOTARPIU.

Atlikta Lietuvos ir Švedijos infliacijos ir nedarbo lygio 1997-2014m. laikotarpio analizė atskleidė šių rodiklių mažėjimo tendenciją. Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos infliacija sumažėjo 98,75 proc. (nuo 8,87 iki 0,11), o nedarbo lygis sumažėjo 19,85 proc. (nuo 14,10 iki 11,30). Tuo tarpu Švedijoje infliacija sumažėjo net 135,29 proc. ( nuo 0,51 iki -0,18), o nedarbo lygis sumažėjo 21 proc. (nuo 10,2 iki 8). Vis dėl to, vertinant pokyčius vertine išraiška pokytis yra didesnis Lietuvos infliacijos. Per visą analizuojamąjį laikotarpį Švedijos infliacija sumažėjo 0,69 proc. o Lietuvos infliacija sumažėjo 8,76 proc. Mokslo literatūroje, beveik vieningai teigiama, kad sumažėjus infliacijai turi didėti nedarbo lygis. Šią priklausomybę atskleidžia Filipso kreivė. Todėl mažėjanti infliacija tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje turėjo įtaka nedarbo lygiui, todėl ir matome, kad ir Lietuvoje ir Švedijoje nedarbo lygio sumažėjimas yra mažesnis negu infliacijos sumažėjimas.

  • Microsoft Word 406 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (3779 žodžiai)
  • Universitetas
  • Beata
  • Lietuvos ir Švedijos infliacijos ir nedarbo ryšio tyrimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos ir Švedijos infliacijos ir nedarbo ryšio tyrimas. (2017 m. Gruodžio 08 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-svedijos-infliacijos-ir-nedarbo-rysio-tyrimas.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 23 d. 22:10
×
143 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo