Lietuvos Krikštas



1251 m. krikščionybę priėmė Lietuvos kunigaikštis Mindaugas. Pakrikštyta jo žmona ir vaikai.
Mindaugo krikšto priežastys : Prieš Mindaugą susidarė galinga koalicija. Tautvilas priėmė katalikų tikėjimą ir tapo pretendentu į valstybės monarchus. 1250 m. Vokiečių ordinas pradėjo žygį prieš Lietuvą. Vidaus kovos silpnino Lietuvą.
1253 m. liepos 6 d. Mindaugas vainikuotas karaliumi. Vilniuje pastatyta katedra, įkurta vyskupija.
Medalis, skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti.
Karūnacijos metu Mindaugas perdavė Livonijai raštus, patvirtinančius, kad jai perleidžiama dalis Žemaitijos.
1254 m. Kristijonas įšventintas Lietuvos vyskupu, jam paskirta pusė Laukuvos, Raseinių ir Betygalos žemių.
1255 m. Mindaugas gavo leidimą karūnuoti savo sūnų, taip garantuodamas valdžią įpėdiniams.
Krikštytis buvo pasižadėjęs ir Vytenis. Jis pastatė katalikų bažnyčią Naugarduke ir prašė atsiųsti du pranciškonus, bet Vokiečių ordinas bažnyčią nugriovė.
1317 m. popiežius laišku ragino Gediminą krikštytis, tačiau šis delsė. Jis pastatė pranciškonų ir dominikonų bažnyčias Vilniuje, atstatė Naugarduko bažnyčią.
1323 m. Gediminas pranešė Vakarų Europos valdovams apie Lietuvos valstybės pasirengimą krikštui, kartu atskleidė Ordino agresyvius tikslus.
1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trijųlaiškų nuorašas, patvirtintas notaro.
1324 m. popiežius Jonas XXII patvirtino LDK taikos sutartį su Livonijos ordinu. Gediminas taiką panaudojo jėgoms stiprinti, o krikščionybės atsisakė.
Apie 1341m. Gediminas vėl ketino krikštytis. Jis pasikvietė vienuolių pranciškonų, bet buvo nužudytas.