Lietuvos mokesčių sistema ES kontekste (2)


Įvadas. Mokesčių sitemos teoriniai aspektai. Mokesčių sistemos statistiniai duomenys Europos sąjungos šalyse. Bendrojo vidaus produkto rodiklių vertinimas ir lyginimas. 'Realusis', 'nominalusis', ir 'pagal perkamąją galią'. Statistinių duomenų analizė. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir ES šalių mokesčių sistemos svarbiausius statistinius duomenis, kuriuos nustato valstybės ekonomiką.

Statistinius duomenis renka ir nuolatos analizuoja bei teikia pasiūlymus tokios organizacijos kaip mūsų šalyje veikianti Finansų Ministerija, Statistikos Departamentas, Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdyba prie Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos, Lietuvos Bankas. Tarptautiniu mastu veikia Europos Statistikos Departamentas, Europos Centrinis Bankas, Pasaulio Bankas, Tarptautinis Valiutos Fondas bei dar daug kitų įstaigų, kurioms yra svarbu, kad mokesčių sistemos kiekvienoje šalyje veiktų skaidriai bei sukurtų teigiamą pridėtinę vertę bei skatintų ekonomikos plėtrą.

1. Valstybė surenka pajamas, bet ekonomikos nereguliuoja. Šis principas pasireiškia tuo, kad valstybės pagrindinis tikslas – mokesčių surinkimas, tačiau tai neturi reguliuoti ekonomikos, kas reiškia, kad mokesčių tarifai turi būti visiems vienodi, o ne diferencijuojami pagal kažkokius kriterijus, atskiroms ūkio šakoms ar mokesčių subjektams bei objektams negali būti taikomos lengvatos, kurios būtų išskirtinės.

2. Minimali mokesčių įtaka mokėtojų pasirinkimui. Antrasis principas reiškia tai, kad

3. Kryptis – mažėjantys mokesčiai. Mokesčių našta verslininkams ir gyventojams turi

5. Aiškios ir skaidrios mokesčių taisyklės. Tai reiškia, kad mokesčių taisyklės turi būti visiems vienodos, kad nebūtų įvairių jų interpretacijų.

Apibendrinant galima teigti, kad Visa mokesčių sistema bei jos esmė yra apibrėžta daugybėje norminių ir teisinių aktų, tačiau visuomet atsiranda tokių, kurie juos sugeba interpretuoti savaip ir taip vyksta nesusikalbėjimas, ginčai tarp atskirų grupių: mokesčių mokėtojų (t.y. mokesčio subjekto) bei juos renkančių institucijų. Nei vienoje šalyje neįmanoma rasti tobulos mokesčių sistemos, kuri tenkintų ir vieną, ir kitą pusę bei taip būtų sudaryta pusiausvyra, todėl mokesčių sistemos nuolat yra tobulinamos, ieškoma optimalių sprendimo variantų tam, kad bent santykinai būtų patenkintos visos mokesčių sistemoje dalyvaujančios šalys. Tam tikslui yra atliekama daugybė įvairių tyrimų bei skaičiavimų, nuolat diskutuojama mokesčių klausimais, atliekami ne tik teoriniai sprendimai, bet skaičiuojami ir įvairūs statistiniai parametrai: tokie kaip BVP augimas, nedarbo lygis, PVM tarifų analizavimas ir t.t.

Analizuojant ES sitema buvo analizuojami BVP augimas, nedarbo lygį. Nedarbo lygis labai svarbus analizuojant mokesčių sistemą, nes nuo jo priklauso valstybės biudžetas. PVM tarifai iš šių duomenu galima teigti, kad PVM tarifus Europos Sąjungos sąlyse. ES valstybėse narėse mažiausias standartinis PVM tarifas gali būti 17proc., didžiausias – 27 proc. Nei vienoje šalyje neįmanoma rasti tobulos mokesčių sistemos, kuri tenkintų ir vieną, ir kitą pusę bei taip būtų sudaryta pusiausvyra, todėl mokesčių sistemos nuolat yra tobulinamos, ieškoma optimalių sprendimo.

  • Microsoft Word 293 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3221 žodžiai)
  • Kolegija
  • Eko
  • Lietuvos mokesčių sistema ES kontekste (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos mokesčių sistema ES kontekste (2). (2017 m. Gruodžio 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-mokesciu-sistema-es-kontekste-2.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 25 d. 13:55
×