Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918 - 1940 m.


Įvadas. Vydūno profesijos pašaukimas. Vydūnas - Tautos mokytojas. Vydūno ugdymo samprata. Vydūno rekomendacijas apie mokymą. Išvados. Literatūra.


Vydūnas mokytoju Tilžėje dirbo du dešimtmečius (1992-1912 m.). Tačiau turbūt ne mokytojo pareigas suvokė kaip tikrąjį savo pašaukimą. Jau savo pedagoginio darbo pradžioje įsitraukė į miesto visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą, o netrukus tapo vienu žymiausių lietuviškumo

puoselėtojų Tilžėje. Tačiau Vydūnui rūpėjo visa lietuvių tauta. Savo daugialype kultūrine bei kūrybine veikla, savo žmoniškumu ir principingumu siekė kitiems būti pavyzdžiu ir ugdyti visą lietuvių tautą. Viename savo laiškų Vydūnas rašo, jog lietuvių tauta ne tik kėlusi jo didelį domėjimąsi -ji, „neatidėliojant reikalavo visų mano jėgų ją kultūriškai ugdyti". Iki pat gyvenimo pabaigos mąstytojas neabejojo savo misija būti lietuvių tautai dvasiniu Mokytoju. Jo paskaitose, straipsniuose, laiškuose ryškus rūpestis dėl lietuvių tautos, lietuviškumo, Lietuvos ateities. Vienas ištikimiausių Vydūno mokinių bei sekėjų mokytojas A. Krausas teigė jį esant ir būsiant gyvą visų ji pažinojusių žmonių širdyse ir apskritai – lietuvių tautoje. 1892 m. V. Storostas pradėjo dirbti naujai įsteigtos Tilžės berniukų vidurinės mokyklos vyresniuoju mokytoju - dėstė prancūzu ir anglų kalbas. Savarankiškai pasiruošęs, 1893 m. ir 1896 m. Karaliaučiuje išlaikė papildomus egzaminus ir įgijo teisę dėstyti tikybą, vokiečių kalbą ir literatūrą, taip pat teisę būti vidurinės mokyklos vedėju. Savo mokomų dalykų ir kitų jį dominusių disciplinų (literatūros ir meno istorijos, religijotyros ir kt.) žinias gilino vasaromis 1895-1902 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo universitetuose. Kurį laiką Vydūnas dėstė ir tikybą. Tai nuo mažens pamaldžiam mokytojui, be abejo, labai gerai sekėsi, tačiau tuo jis džiaugėsi neilgai. Nesunku numanyti, kad tam tikros jo mintys siaurų pažiūrų tikintiesiems atrodė keistos, tad jis buvo įtariamas skelbiąs nepriimtinas, vaikus klaidinančias žinias. O po kelerių metų Berlyne jį pasitiko du studentai, buvę jo mokiniai, jam pareiškė, kaip vis dar atsimeną tikybos pamokas, kurios būdavo tikriausios maldingumo valandos. Savo profesine veikla Vydūnas siekė ne tik gėrų dalykinių moksleivių žinių. Buvę Vydūno mokiniai, po karo pasitraukę į Vokietiją, apie jį yra atsiliepę labai šiltai - kaip apie mokytoją, itin daug dėmesio skyrusį moksleivių asmenybei ugdyti. Tai atspindi ir jo pedagoginės pažiūros. 1909 m. rašytojas išleido lytiškumo klausimus ir tėvų vaidmenį vaikų gerovei bei sveikatai nagrinėjantį veikalą „Gimdymo slėpiniai“. Knyga buvo labai palankiai sutikta Lietuvoje - panašios švietėjiškos literatūros lytiškumo klausimais čia nebuvo (jos apskritai buvo labai mažai).

XIX a., kaip ir Šviečiamajame amžiuje, Lietuvoje pagrindinis aušrininkų uždavinys buvo tautos švietimas.

  • Microsoft Word 41 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2581 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mode
  • Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918 - 1940 m.
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918 - 1940 m.. (2019 m. Lapkričio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-mokykla-ir-pedagogine-mintis-1918-1940-m.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 15 d. 01:54
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema