Lietuvos narystė Europos Sąjungoje


Įvadas. Es kaip tarptautinė organizacija ir Lietuvos kelias į ją. Trumpa es istorija. Es šiandien. Narystės es privalumai ir trūkumai. Narystės es privalumai. Es trūkumai. Išvados. Literatūra. Priedai. Priedas. Europos Sąjungos narės 2016m.


Vienas pagrindinių pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikos tikslų buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (toliau ES). Ir dabar mes jau pagrįstai galime teigti, kad tai pasiekėme – 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo didžiausios tarptautinės organizacijos, veikiančios ir įkurtos tam, kad būtų sukurta stipri ekonominė sąjunga, besiremianti lyčių, tautų ir socialinės lygybės idėjomis, nare.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos kelias į ES nebuvo lengvas. Teko laukti bemaž dešimtmetį siekiant vėl sugrįžti į Europą, kurios dalimi mes visada jautėmės, tik mus nuolat kas nors nuo jos atskirdavo. Teko praeiti ir derybų su ES etapą, kurio pabaigoje vis dėlto buvo prieita bendrų išvadų ir buvo pasiektas laukiamas rezultatas – narystė ES.

Temos naujumas ir aktualumas: Lietuvos narystės ES klausimas tebėra labai svarbus ir aktualus, nes jis apima dar visai neseniai vykusius ir tebevykstančius įvykius, kurie turi didelę įtaką mūsų valstybei, visuomenei, bei visiems joje vykstantiems procesams. Todėl svarbu išanalizuoti ir žinoti mūsų valstybės narystės ES pasekmes ir gebėti išskirti šios sąjungos privalumus ir trūkumus.

Tikslas: išnagrinėti ir išsiaiškinti Lietuvos narystės ES privalumus ir trūkumus.

Pagal Mastrichto sutartį (1992 m.), Europos Sąjungos trys sudedamosios dalys (ramsčiai) yra:

Europos Sąjunga – geriausias laisvos ir taikios ateities garantas [17].

ES šiandien yra puikus civilizacijos, pasiekusios stebėtinų rezultatų, pavyzdys. Sunku paneigti, kad einama teisingu keliu. Keliu, kuris žmonių gyvenimą daro lengvesnį ir patogesnį. Nebėra muitų ir apmokestinimo barjerų, nebėra daugelio ribojimų žmonių keliavimui, pasikeitimui gaminiais ir idėjomis. ES periferijų gyventojai turi galimybę pasinaudoti fondais, padedančiais išlyginti pragyvenimo lygio skirtumus. Pritarimas Europos vienijimuisi, tegu ir mąžtantis, tebėra akivaizdžiai didelis. [19]

Lietuvos integracija į ES turi 2 formas: politinę ir ekonominę.

Kitame skyrelyje aptarsime Lietuvos narystės ES politinius ir ekonominius privalumus.

Mažesnė konfliktų tarp valstybių narių tikimybė: bendrai priimami sprendimai sumažina tarptautinių konfliktų galimybes.

Šalies vidaus stabilumas: veikiant demokratinių taisyklių bei normų pagrindu, vykdant bendrą vidaus ir tesingumo politiką, daug dėmesio skiriant nusikalstamumo mažinimui, bus užtikrinamos piliečių teisės ir saugumas.

Šalies išorinis saugumas: aišku, kad narystė ES sustiprina šalį ne tik iš vidaus, tačiau ir suteikia tam tikrų išorinių garantijų. Juk sąjungos narės yra glaudžiai tarpusavyje susiję, o agresija vienos kurios nors iš narių atžvilgiu iš dalies yra agresija prieš visas valstybes nares, todėl ES suteikia didesnį saugumo jausmą. Be to, kažin ar rastume tokią šalį, kuri rizikuotų prarasti diplomatinius ir ekonominius ryšius (prekyba) vienoje didžiausių rinkų.

  • Microsoft Word 412 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2454 žodžiai)
  • Universitetas
  • Erika
  • Lietuvos narystė Europos Sąjungoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje . (2017 m. Balandžio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-naryste-europos-sajungoje.html Peržiūrėta 2020 m. Gegužės 30 d. 07:44
×
109 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo