Lietuvos pažangos strategija


Įžanga. Kaip buvo rengiama, įgyvendinama, ir kodėl reikalinga „Lietuva 2030“ pažangos strategija? Pokyčiai turi įvykti šiose pagrindinėse srityse. Sumani visuomenė. Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra susideda iš keleto svarbių dedamųjų. Veikli ir solidari visuomenė, susideda iš šių dedamųjų. Sumani ekonomika. Kaip kurti sumanią ekonomiką? Kur esame Pažangos rodiklių švieslentė. Kas pasiekta Esminė pažanga – Gerinant verslo aplinką. Sumanus valdymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Iliustracijų sąrašas. Lentelių sąrašas.


Išskiriamos trys esminės pažangos sritys, kuriose siekiama atskleisti pažangos vertybes:

Darbo tikslas: išnagrinėti literatūra tema: Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“

1.Kaip buvo rengiama, įgyvendinama, ir kodėl reikalinga „Lietuva 2030“ pažangos strategija?

Atsižvelgiant į komentarus kurie buvo rašyti dar projektui nesant patvirtintam, galima spręsti, jog valdžios sugalvotas projektas, kurio pagrindinė esmė yra Lietuvos piliečiai, pagrinde mokiniai, studentai ir bendrai paėmus jauni žmonės, tiesiog liko projektu. Kuo toliau Lietuvos valstybė imasi tokių priemonių, kurios yra priešingai nei projekto nuostatose, tai tie patys jauni žmonės, pradeda galvoti apie emigracija. Tokia projekto idėja, kad jaunas žmogus sugebės dabartinę šalies situacija yra pagirtinas, tačiau pirma valdžioje esantys politikai, turi pradėti galvoti, kad laikas keistis.

Pagrindinės veiklos kryptis: visuomenės ugdymas, mokslas, kultūra ir veikli ir solidari visuomenė.

Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra susideda iš keleto svarbių dedamųjų:

Skatinti valstybės gyventojus mokytis visą gyvenimą, t.y. palankių sąlygų sudarymas, efektyviai išnaudoti informacinių ryšių technologijų galimybes, sukurti tam tikras programas, kurios būtų tinkamos įvairaus amžiaus žmonėms. Remti gabius vaikus, juos skatinti ir ugdyti.

Stiprinti tapatybę, pilietiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą, t.y. kiekvienos valstybės pagrindas, kuriant stiprią ir vieningą ir pasitikinčią valstybę, deja, Lietuvoje visuomenės dalis, kuri didžiuojasi savo tapatybę yra tik 23 proc, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 46 proc.

Skatinti kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę. Kūrybiškumas yra tiesiogiai susijęs su verslumu ir lyderystę, nes norint kažką kurti, pakeisti ar patobulinti reikia mokėti tai atlikti kūrybiškai.

Skatinti žinių kūrimą, sklaidą ir panaudojimą- šiuo metu Lietuvoje beveik kiekvienas žmogus turi galimybę mokytis ir tobulėti, įgyti naujas kvalifikacijas. Daugelis turi galimybę mokytis universitetuose, kolegijose ir pan. Tačiau, nevisada įgaunamos žinios yra panaudojamos teisingai.

Diegti socialines inovacijas- Lietuvoje socialinės inovacijos dar yra pradinėje būsenoje, ne tiek išnaudotos, kiek jas sėkmingai naudoja kitos ES šalys, todėl išnaudojus visas galimas galimybes būtų galima pasiekti geresnių socialinių bendruomenių rezultatų.

Didinti gyventojų kokybišką užimtumą- Lietuvoje, anksčiau, minėjome, kad yra didelis kiekis bedarbių arba savo darbu besiskundžiančių žmonių, todėl jiems svarbu suteikti kokybišką užimtumą.

Apie dažnai kartojamą kultūros sąvoka atsiliepia ir kitas autorius, K.Urba (2011), anot jo nors kultūros sąvoka yra vartojama dažnai ir gana inovatyviai, tačiau vis tiek lieka neaišku kokios kultūros yra siekiama, nes projekte kultūros sąvoka yra pateikta „laisvu žanru“.

Sumanios visuomenės strategijos dalis yra dažnai kritikuojama ir komentuojama, tačiau projekto tikslas ir yra pakviesti visus Lietuvos žmones reikšti savo mintis ir kurti strategiją kartu.

Pasikeitimus gali skatinti tik visuomenės pasitikėjimą pelniusi valdžia, tam kad viešasis valdymas taptų rezultatyvus ir leidžiantis veikti. Be atviro, kompetentingo, rezultatyvaus ir skatinančio dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus valdymo reikšmingi pokyčiai sunkiai pasiekiami. Turi būti tenkinami ne tik žmogiškojo orumo poreikiai ir pagrindiniai saugumo, tačiau ir teikiamos reikalingos ir žinoma geros kokybės paslaugos. Bendravimas su valstybės tarnautojais neturi būti varginantis. Valdžios institucijos turi veikti strategiškai ir kryptingai, sutelkiant didžiausia dėmesį į svarbiausius prioritetus. Skaidrumas ir atvirumas, yra vieni iš svarbiausių viešo valdymo procesų, sprendimai įgyvendinami siekiant kuo mažesnių sąnaudų, įgaunant pasitikėjimą valdymo procesais ir priimtų sprendimų teisingumu. Teikiant viešąsias paslaugas turi būti įtraukiami piliečiai, privatus sektorius, vietos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos. Viešojo valdymo pokyčiai turi lemti pagarbų valdžios institucijų požiūrį į piliečius ir supratimą, kad stengiamasi dėl žmogaus ir visuomenės gerovės. Tai padės sukurti didesnį visuomenės pasitikėjimą valstybe ir skatins piliečių įsitraukimą.

  • Microsoft Word 306 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (4290 žodžiai)
  • Universitetas
  • Dovile
  • Lietuvos pažangos strategija
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos pažangos strategija . (2017 m. Lapkričio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-pazangos-strategija.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 24 d. 11:56
×