Lietuvos respublikos biudžetas 2008-2009 m.

valstybės biudžetas – planas, pagal kurį bus skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms. Nemažai šių išlaidų padengiama iš fondų – sodros (valstybinio socialinio draudimo fondo) ir privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pajamos į nacionalinį biudžetą patenka iš šalyje sumokamų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų, akcizų ir kt. ) ir nemokestinių pajamų (turto, biudžetinių įstaigų pajamų ir kt. ).

Valstybės biudžetą, kuris kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą, parengia Lietuvos respublikos finansų ministerija. Ši institucija, siūlydama skirti reikiamas lėšas, vadovaujasi kitų ministerijų ir institucijų veiklos planais, kurie rengiami atsižvelgiant į vyriausybės programas, jos strateginius tikslus, ir praktiškai juos įgyvendina.

Biudžeto rengimas trunka visus metus ir rudenį užbaigiamas vyriausybėje bei seime, kur biudžetas patvirtinamas.

Vėliau prezidentas pasirašo Lietuvos respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. (buckūnienė, p. 8, 2003).

valstybės biudžetas yra centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukau­piama ir perskirstoma dalis respublikos nacionalinių pajamų. Jame sukaupti finan­siniai ištekliai yra naudojami bendravalstybinėms reikmėms finansuoti. Tai seimo patvirtintas valstypajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal kiekvienais metais skiriamų asignavi­mų suma pagrindinėms valstybės funkci­joms atlikti skiriasi priklausomai nuo vals­tybės teikiamų prioritetų, lėšų panaudo­jimo praeitais metais efektyvumo ir kitų kriterijų.

šio darbo tikslas yra išanalizuoti 2008 – 2009 m. Lr valstybės biudžetą ir būtent nustatyti, iš ko valstybė gauna daugiausiai pajamų ir kam jų daugiausiai išleidžia. Taip pat bus nagrinėjama, kaip kinta valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos bei deficitas. Tikslui pasiekti visame darbe bus naudojami finansų ministerijos pateikiami valstybės biuvalstybės biudžeto esmę sudaro piniginiai santykiai, atsirandantys tarp valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų dėl nacionalinių pajamų perskirstymo. Šie piniginiai santykiai yra vadinami biudžetiniais santykiais. Biudžetiniai santykiai susiję su piniginių lėšų centralizuoto fondo formavimu ir jo panaudojimu bendravalstybiniams poreikiams patenkinti.