Lietuvos respublikos žemės fondo tyrimas (3)


Įvadas. Klaipėdos ir tauragės apskrities socialinis, ekonominis ir kultūrinė situacija. Klaipėdos apskrities socialinė, ekonominė ir kultūrinės situacijos apžvalga. Tauragės apskrities socialinė , ekonominė ir kultūrinė apžvalga. Klaipėdos apskrities žemės fondo pasiskirstymo 2012 metais ir 2013 metais palyginimas. Tauragės apskrities žemės fondo pasiskirstymo 2012 metais ir 2013 metais palyginimas. Klaipėdos ir tauragės apskričių žemės fondo sudėties 2012 metais ir 2013 metais palyginimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


1.Išanalizuoti Klaipėdos ir Tauragės apskričių socialinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją.

2.Palyginti Klaipėdos ir Tauragės apskričių žemės fondo pasiskirstymą, lyginant tos pačios apskrities 2012 metų ir 2013 metų sausio 1 dienos duomenis.

Klaipėdos regione viršijo šalies rodiklius. Pagal tiesiogines užsienio investicijas Klaipėdos apskritis yra ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Telšių apskričių. 2010 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Klaipėdos regione priartėjo prie 3,3 milijardo litų sumos. Regione daugiausiai investicijų vienam gyventojui susilaukė Klaipėdos rajonas – 14047 Lt/1 gyv., mažiausiai – Šilutės raj. savivaldybė –774 Lt/1 gyv. ir Skuodo raj. savivaldybė – 233 Lt/1 gyv. Pagal materialines investicijas Klaipėdos apskritis 2010 metais šalyje užėmė trečiąją vietą po Vilniaus ir Kauno apskričių, o investicijų suma siekė 1475,889 mln. litų. 2008 - 2010 metų laikotarpiu materialinės investicijos Klaipėdos apskrityje sumažėjo nuo 3138,004 mln. litų iki 1475,889 mln. litų, arba 53 proc. Materialinės investicijos 1 gyventojui Klaipėdos apskrityje 2010 metais buvo 9,24 proc. didesnės nei šalies vidurkis. Klaipėdos apskrityje užimtųjų skaičius nuolat kito. Nuo 2003 iki 2006 metų vidutinis metinis užimtųjų skaičius išaugo nuo 153,7 tūkst. iki 166,8 tūkst., arba 8 proc. 2007 - 2010 metų laikotarpiu vidutinis metinis užimtųjų skaičius sumažėjo nuo 168,9 tūkst. iki 157,2 tūkst. 2007- 2010 metais bedarbystė regione didėjo nuo 4,1 proc. iki 18,2 proc. Lietuvos darbo biržos duomenimis, problemiškiausiu rajonu apskrityje 2010 metų duomenimis buvo Palangos miestas – čia bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sudarė 14,9 proc. Mažiausios bedarbystės problemų pastebima Neringos savivaldybėje, kur registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis sudarė 5 proc. Pagal vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio

rodiklį Klaipėdos apskritis 2011 m. II-ojo ketvirčio duomenimis nusileido tik Vilniaus apskričiai. 2011m. II-ojo ketvirčio duomenimis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdos apskrityje sudarė 2105,2 Lt ir atitiko šalies vidurkį. Vidutinis darbo užmokestis lyginant su 2010 m. pradžios duomenimis pakilo 1,8 proc. Labiausiai darbo užmokestis nuo šalies vidurkio atsilieka Neringos, Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse, kur atitinkamai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011 m. II-ojo ketvirčio duomenimis sudarė 1694,6 tūkst. Lt, 1639,9 tūkst. Lt ir 1617,9 tūkst. Lt. Regiono plėtros tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuojamos regiono plėtros strateginės nuostatos.

Klaipėdos apskrities sukurta BVP dalis  12,6 % (Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010) (Kauno – 19,0 %, Vilniaus – 38,4 %) – 11 966,3 mln. Lt.

Truputi pasikeitė apskrityje žemės ūkio naudmenas sudarančių žemių plotai, t. y. ariamosios žemės plotas 2012 m. buvo 237047,15 ha, o 2013 m. –238796,13 ha, sodais užimtos žemės plotas 2012 m. buvo 5173,08 ha, o 2013 m. – 5071,87 ha. ir pievos bei natūralios ganyklos 2012 m. sudarė 38165,93 ha, o 2013 m. – 36692,35 ha. Šiuos pasikeitimus lėmė pasikeitimai Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Kretingos raj., Palangos m., Skuodo raj.savivaldybėse. Klaipėdos m. ariamos žemės plotas nepakito 1657,69 ha, sodais užimtos žemės plotas nepakito 325,95 ha iki, o pievų ir natūralių ganyklų ir plotas nepakito 465,36 ha. Klaipėdos raj. ariamos žemės plotas sumažėjo nuo 65909,12 ha iki 65847,69 ha, sodais užimtos žemės plotas sumažėjo nuo 2046,66 ha iki, 2028,20 ha o pievų ir natūralių ganyklų plotas sumažėjo nuo 6248,52 ha iki 6233,40 ha. Kretingos raj. ariamos žemės plotas padidėjo nuo 48491,42 ha iki 49394,29 ha, sodais užimtos žemės plotas sumažėjo nuo 1165,24 ha iki, 1082,04 ,o pievų ir natūralių ganyklų plotas sumažėjo nuo 3700,75 ha iki 3150,28 ha. Palangos m. ariamos žemės plotas sumažėjo nuo 783,03 ha iki 774,96 ha, taip pat sumažėjo sodais užimtos žemės plotas nuo 124,56 ha iki 118,37 ha, o pievų ir natūralių ganyklų plotas padidėjo nuo 378,00 ha iki 392,26 ha. Skuodo raj. ariamos žemės plotas padidėjo nuo 59077,23 ha iki 59992,84 ha, sodais užimtos žemės plotas padidėjo nuo 566,46 ha iki 573,10 ha, ir sumažejo ir pievų ir natūralių ganyklų plotas nuo 4790,09 ha iki 3867,84 ha.

  • Microsoft Word 200 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3705 žodžiai)
  • Kolegija
  • Donatas
  • Lietuvos respublikos žemės fondo tyrimas (3)
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos respublikos žemės fondo tyrimas (3). (2016 m. Spalio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-respublikos-zemes-fondo-tyrimas-3.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 16 d. 07:43
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema