Lietuvos – ryčiausios katalikiškos civilizacijos valstybės: diplomatija, simbolika, triumfo eisenos


Įvadas. Istoriografija. Šaltiniai. Lietuvos geopolitinės situacijos ryšys su dvaro institucijos susiformavimu. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro susidarymas ir jo kultūros raiška. Valdovo rezidencinio dvaro atsiradimo prielaidos, susiformavimas ir struktūra. Riteriškų papročių perėmimas iš Vakarų – dvaro kultūros susiformavimo prielaida. Pirmųjų dvaro pareigybių atsiradimas ir riteriško etoso plėtra Lietuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencinio dvaro susiformavimas ir struktūra. Dvaro kultūros raiška LDK vidaus gyvenime. Ceremonialo paskirtis ir reikšmė. Pakėlimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. A Ceremonijos aktualumas jos gyvavimo laikais ir vėliau. B Pakėlimo Didžiuoju kunigaikščiu ceremonijos kilmė ir sąsajos su aukštesnio rango valdovų karūnavimu. C Valdovo suverenumo ir nepriklausomumo problema. D Nuo Lietuvos krikšto iki pakėlimo ceremonijos susiformavimo. E Didžiojo Lietuvos kunigaikščio pakėlimo ceremonialo formavimasis. F Šaltiniuose aprašytos pakėlimo ceremonijos. G Panašumai ir skirtumai su karališkuoju karūnacijos ritualu. H Ordo coronandi tekstai parodantys Bažnyčios viršenybę virš karalių ir kunigaikščių. I Ceremonijos hierarchiškumas, sakralumas ir formavimosi etapai. Monarcho įžygiuotuvės. AĮžygiuotuvių kilmė ir idėjinės implikacijos. B Sakralumas – pagrindinė įžygiuotuvių savybė. C Įžygiuotuvės iki baroko laikų. D Šv. Kazimiero kultas – įžygiuotuvių simbolikos formavimosi veiksnys. E Barokinės įžygiuotuvės – 1611 m. Zigmanto Vazos triumfo Vilniuje priežastys ir idėjinis kontekstas. F Valdovo įžygiavimas. G Įžengimui pasirinkti vartai – triumfo idėjinis akcentas. H Miestiečių ir pirklių arka – šv. Kazimiero ryšys su schizmos nugalėjimu. I Jėzaus draugijos akademijos arka antikinis triumfas tarnauja tikėjimo skleidimui į rytus. J himnas Te Deum šventovėje – triumfo kulminacija. K įžengimas į protėvių pilį. L 1611 m. įžygiuotuvių giluminė esmė. M Įvairių laikų įžygiuotuvėms bendras sakralinis simbolizmas. Medžioklė – tarpinė grandis tarp pramogos ir politikos. Dvaro kultūros raiška diplomatijoje – LDK santykio su išorės pasauliu atspindys. Oficialaus politinio ceremonialo diskursas diplomatinis aspektas. Diplomatinės pasiuntinybės ir jų reikšmė. Diplomatinio ceremonialo procesas ir svarbiausių pareigūnų funkcijos. Dovanos ir vaišės kaip diplomatinio ceremonialo dalis. LDK diplomatija rytų kryptimi – civilizacijų paribio ir monarchų padėties krikščionijos hierarchijoje atspindys. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio rūmų diplomatija – civilizacijų paribyje. A LDK katalikiškos civilizacijos politinės sistemos dalis. B Lietuvos dalyvavimas Eurazijos politinėje sistemoje. LDK – katalikiškos civilizacijos ir Jogailaičių valdų sistemos diplomatijos „Vartai į rytus“. Maskvos valstybės diplomatijos idėjinis pagrindas. LDK ir Maskvos valstybės diplomatijos idėjinės sąsajos su Šv. Romos imperijos paveldu. Polemikos dėl valstybės rango išraiška diplomatinėse ceremonijose. A Vakarų valdovų hierarchinio statuso atspindys LDK diplomatiniuose priėmimuose. B aukštas Rusijos diplomatinių pretenzijų tikslas ir kukli pradžia – nuo pavaldumo prie lygybės su LDK. C LDK diplomatinė gynyba – protestas prieš pretenzijas valdyti visą Rusią. D Nuo visos Rusios hegemonijos prie caro titulo pripažinimo. E Ceremonialiniai gestai – diplomatinės kovos išraiška pasiuntinių sutikimas rūmuose. F Ceremonialiniai gestai – diplomatinės kovos išraiška pasiuntinių sutikimas už miesto. G Ceremonialiniai gestai – diplomatinės kovos išraiška nusilenkimai. H Ivano Rūsčiojo diplomatinis „Prasiveržimas“ – bandymai įtvirtinti caro titulą. I Ceremonialiniai gestai – diplomatinės kovos išraiška kvietimas „Prie rankos“. J Ceremonialiniai gestai – diplomatinės kovos išraiška dovanų teikimas. Išvados. Summary. Šaltiniai. Literatūra.


Viena vertus tai yra Lietuvos ir jos valdovo (kartu ir Lenkijos karaliaus) vieta katalikiškos civilizacijos valdovų ir jų valdų „vertikalėje“ – jų hierarchijoje, kurioje karaliai užėmė žemesnę vietą nei imperatorius, kunigaikščiai – žemiau nei karaliai ir t.t. Net karaliai tarpusavyje buvo skirstomi pagal garbingumą – tai atspindėjo nustatyta diplomatinio ceremonialo tvarka, tų valdovų pasiuntinių priėmimo, sodinimo prie vaišių stalo eiliškumas ir kt.

Hierarchinius valdovų tarpusavio santykius, skirtingą jų rangų garbės laipsnį gali nušviesti ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio pakėlimo ceremonijos palyginimas su karaliaus ir Šv. Romos imperatoriaus karūnacijos ceremonialu.

Kita vertus Lietuvos dvaro kultūros apraiškos rodo Lietuvos, ir jos monarcho vietą visos civilizacijos „horizontalėje“ – Jogailaičių valdų sistema, vėliau ATR, o joje – ypač LDK buvo ryčiausiame šios katalikiškos bendrijos pakraštyje buvusi Didžioji Kunigaikštystė. Todėl jos dvaro kultūra galėjo atspindėti tokios padėties reikšmę. Tai ir LDK kaip paskutinės katalikiškos kultūros šalies požymiai (sutinkami Europoje, bet nebesutinkami į rytus nuo LDK) ir LDK bei ATR kaip „krikščionijos priešpilio“ (tiek kaip militarinės gynybos sienos, tiek kaip tikėjimo skleidimo į rytus forposto) vaidmuo, matomas pvz. įžygiuotuvių ceremonijose. Diplomatiniame ceremoniale taip pat jaučiama paribio specifika – ceremonijos ir panašios bet ir kiek skirtingos nei Vakaruose, ypač santykiuose su Rytų kaimynais, pirmiausia Maskvos valstybe. Taip pat diplomatija atspindi hierarchinius santykius su katalikiškos civilizacijos „užribio“ politiniais dariniais, labiausiai – su ta pačia Rusija, peraugančius į diplomatinę kovą dėl vietos garbės hierarchijoje.

Darbo eigoje gilinantis į tokias Lietuvos paribio situaciją, jos įdėjinę išraišką ir LDK bei jos valdovo vietą diplomatinėje hierarchijoje atskleidžiančias temas kaip LDK diplomatijos rytų kryptis ir minėtas temas nušviečiantys šaltiniai, diplomatiniai gestai, jų sąsajos su Lietuvos paribio padėtimi ir kova dėl vietos garbės hierarchijoje, įžygiuotuvės, iliustruojančios Lietuvos paribio situacijos suvokimo idėjinį kryptingumą, kiek susiaurėjo darbo aptariamų dvaro kultūros raiškos sferų spektras. Tačiau autorės manymu prieš darant platesnius tyrimus verta surasti minėtas Lietuvos dvaro kultūros raiškos esmines gaires.

Esminė dvaro kultūros raiškos dalis ir pradžia yra didžiojo Lietuvos kunigaikščio pakėlimo ceremonija. Tai taip pat senojo mūsų šalies valstybingumo šerdis. Lenkijos karaliaus karūnavimą analizuoja ir su analogiškomis Vakarų šalių ceremonijomis lygina iš LDK žemių kilęs A. Gieysztor. Tačiau deja labai maža tyrimų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių pakėlimo ritualo tema. Pats aptardamas šią ceremoniją lenkų istorikas M. Kosman 1976 metais pažymi, kad šiuo klausimu turima labai negausi šaltinių bazė ir trūksta šios problemos tyrimų iš teisės istorijos specialistų pusės. Tačiau ir po 40 metų G. Zujienei teko apgailestauti, kad apie šią temą praktiškai nerašo Lietuvos istorikai, išskyrus A. Tylą, kuris atkreipė dėmesį į didžiojo kunigaikščio pakėlimo Vilniuje svarbą, kadangi ji išreiškė Lietuvos monarchinį valstybingumą ir savarankiškumą, ir kad atskirai šią problemą, visą šios svarbios ceremonijos raidą, kritiškai išanalizavęs atmetė kaip visai nepatikimus šaltinių duomenis apie inauguracijos ceremonialo formavimąsi iki Švitrigailos laikų – padaryta išvada, kad to periodo ceremonialo tiksliai rekonstruoti negalime, įžvelgė kraujo priesaikos svarbą pagoniškose didžiojo Lietuvos kunigaikščio (DLK) pakėlimo ir kitose tos epochos apeigose, bene svarbiausia autoriaus išvada – dėl pavėluotos christianizacijos DLK pakėlimo rituale daugiau reikšmės nei kitose šalyse turėjo pasauliečiai; autorius bando rasti ryšį tarp germanų vadų pakėlimo ant skydų ir DLK pakėlimo ceremonijų.

  • Microsoft Word 248 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 151 puslapis (40211 žodžiai)
  • Universitetas
  • Šarūnas
  • Lietuvos – ryčiausios katalikiškos civilizacijos valstybės: diplomatija, simbolika, triumfo eisenos
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos – ryčiausios katalikiškos civilizacijos valstybės: diplomatija, simbolika, triumfo eisenos. (2020 m. Liepos 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ryciausios-katalikiskos-civilizacijos-valstybes-diplomatija-simbolika-triumfo-eisenos.html Peržiūrėta 2020 m. Rugpjūčio 11 d. 03:51
×
129 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo