Lietuvos teismų sistema referatas


Įžanga. Teismo samprata. Teisminės valdžios samprata. Teismų sistema. Konstitucinis teismas. Bendrosios kompetencijos teismai. Apylinkių teismai. Apygardos teismai. Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos aukščiausiasis teismas. Administraciniai teismai. Teismingumas. Išimtinio teismingumo pavyzdžiai. Bendri reikalavimai teisėjams. Išvada. Literatūros sąrašas.


Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje valstybės valdymo modelis yra suskirstytas į įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią. Šios valdžių padalijimo teorijos pamatus Europos politiniam gyvenimui padėjo Švietimo epochos veikėjai Š. Monteskjė ir Dž. Lokas. Lietuvoje 1918 m. vasario 16 d. atgavus nepriklausomybę laikinojo teismo pagrindinė užduotis buvo atskirti valstybę nuo teismų, suteikiant teismams nepriklausomumą bei sutvarkyti teismų sistemą, supaprastinus ją taip, kad ši atitiktų demokratinei valstybei priimtinus teisinius pagrindus. Ši nuostata įtvirtinta 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Būtent šio ilgo proceso rezultatus nagrinėsime šiame darbe.

Darbo tikslas – išsiaiškinti teismo, teisminės valdžios sampratą, kas sudaro Lietuvos teismų sistemą, kokie yra reikalavimai teisėjams, kas yra teismingumas ir išimtinis teismingumas.

Teismas – tai valstybės organas, kuris vykdo teisingumą. Teismai dažniausiai suprantami kaip valstybės institucijos, kurios per įgaliotus asmenis teismo posėdžiuose nagrinėja bylas. Kartu teismas yra ir teisminės valdžios elementas, kuris yra neatsiejamas nuo valdžių padalijimo principo. Šiuo principu yra garantuojama teismų autonomija, todėl bet koks kitų valstybės valdžios institucijų kišimasis užtrauktų įstatymų numatytą atsakomybę.

Teisminė valdžia gali būti suprantama kaip Lietuvos valstybės teismų sistema, vienas ar keleta konkrečių teismų, kuriuos sieja bendri tikslai ir uždaviniai, teismų veikla ir organizavimo pagrindai. Teisminės valdžios sąvoka gali būti suprantama siaurąja arba plačiąja prasme, kurios atspindi dvilypę šios valdžios prigimtį, kai teismas yra pavienis ir kai sudaro teismų visumą.

Teisminė valdžia siaurąja prasme suprantama kaip valdžia sutelkta vienoje institucijoje, kurios vardu kiekvienas teismas ir teisėjas vykdydamas teisingumą įkūnija valstybės valdžią.

Sąvokos siaurąja ar plačiąja prasme yra teisingumo vykdymas, todėl šių prasmių nederėtų priešpriešinti, nes:

jei teismai yra autonomiški ir atskirti nuo politinių valdžios institucijų, teismas taip pat gali vykdyti teisingumą neimituojant jo vykdymo, taip pat teismų nepriklausomumą saugo valstybės jėga nuo visų kitų asmenų, kurie darytų įtaką teismų priimamiems sprendimams.

valstybės valdžia yra teismų visuma, dėl to, kad kiekvienas teismas vykdo valstybės valdžią, priimdamas sprendimą byloje visos valstybės vardu;

Teisminės valdžios nepriklausomumas. Svarbu pabrėžti, kad tai yra svarbiausias teisminės valdžios požymis, kuris demokratinėje valstybėje yra labiau pareiga nei privilegija. Tai pareiga išspręsti konkrečią bylą ir būti asmenų socialinių santykių reguliatoriumi.

Teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Procesinė tvarka, vykdanti teisingumą, teisminės valdžios veiklą reguliuoja atitinkamais procesiniais įstatymais. Svarbu paminėti, kad teismų veiklą reglamentuoja įstatymai, kurie yra ne žemesnės teisinės galios aktai:

Teismai, vykdydami teisingumą, gali elgtis tik taip, kaip numato procesiniai įstatymai, nes šie yra priskiriami viešajai teisei, todėl tik išimtiniais atvejais kaikuriuos teismo klausimus paliekama spręsti teismui.

Pagal Konstitucijos VIII skirsnį yra priskiriamas Konstitucinis Teismas, kuris Lietuvos teismų įstatyme nepasirodo. Dėl savo veiklos išskirtinumo ir formavimo Konstitucinis teismas nevykdo teisingumo, dėl to yra išskiriamas į VIII skirsnį ir tik sąlyginai vadinamas teismu. Šis teismas pagal savo atliekamas funkcijas ir paskirtį skiriasi nuo bendrosios kompetencijos teismų, tačiau turi gana daug būdingų veiklos taisyklių.

Konstitucinis teismas XIX a. pirmoje pusėje susiformavo JAV, Lietuvą pasiekė kiek vėliau, 1993 m. pavasario pradžioje ir įsikūrė Vilniuje, Seimo nutarimu. Šis teismas Lietuvoje turi autonomiškumą bei savarankiškumą ir įgyvendina teismų valdžią LRK ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindinė funkcija yra sudaryta pagal paskesniosios konstitucinės kontrolės modelį – vykdyti konstitucinę priežiūrą, tai yra spręsti ar įstatymai ir Seimo nutarimai, aktai, deklaracijos, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarautų Konstitucijai, įstatymams. Atlikęs savo funkcija minėtasis teismas turi priimti nutarimus teisminėse bylose ir teikti išvadas bei teisėtumą. Skiriamios keturios Konstitucinio Teismo išvados:

  • Microsoft Word 48 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3471 žodžiai)
  • Universitetas
  • Tomas
  • Lietuvos teismų sistema referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos teismų sistema referatas. (2017 m. Gruodžio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-teismu-sistema-referatas.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 20 d. 13:50
×