Lietuvos valstybės skola. Priežastys
Darbo vadovė.
Aš pasirinkau šią temą, nes manau, kad valstybės skola dabartiniu metu yra vienas aktualiausių klausimų, nes tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mvalstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www. Lrs. Lt/pls/inter3/dokpaieska. Showdoc l?P id=259408&p query=&p tr2=).
Pasak, povilo rėklaičio, visuomeninės organizacijos patriotinis judėjimas pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaLietuvos respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. Pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. Litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. Litų, arba 17,3 proc. Bendro vidaus produkto (bvp), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. Bvp. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o bvp mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. Bvp mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas.
Povilas rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms.
Lietuvos valstybės skola susideda iš tiesioginės ir netiesioginės skolos. Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Šiuo atveju pati valstybė yra skolininkas.
