Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių rinkos funkcionavimo mechanizmas


Įvadas. Vertybinių popierių rinkos istorija ir vystymasis Lietuvoje. Vertybinių popierių rinkos atsiradimas. Vertybinių popierių rinkos vystymasis Lietuvoje. Vyriausybės vertybinių popierių rinkų klasifikacija, rūšys, platinimas ir reikšmė valstybei. Vertybinių popierių rinkos. Vyriausybės vertybinių popierių rūšys. VVP platinimo būdai. Vertybinių popierių rinkos įtaka Valstybės finansams. LR Vyriausybės vertybinių popierių rinkos analizė. Vyriausybės Vertybinių popierių 2015 m. analizė. Lietuvos Respublikos kredito reitingas. Valstybės skolos kitimas už VVP. Trumpalaikių vertybinių popierių analizė. Investuotojai į VVP. Vyriausybės obligacijų pelningumas. Išvados. Literatūra.


Žymesniam vertybinių popierių rinkos vystymuisi tiesioginės įtakos turėjo didieji geografiniai atradimai. Tuo laikotarpiu atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai, todėl verslininkams prireikė daugiau kapitalo, norint įsisavinti užjūrio rinkas ir prekes parduoti didesniu kiekiu. Dėl to atsirado akcinės bendrovės – XVI amžiuje Amsterdame atsirado pirmoji birža šiandienine prasme: 1602 metais parduotos pirmosios akcijos – Nyderlandų Ost Indijos vertybiniai popieriai. (Vertybinių popierių rinkos atsiradimo istorija)

Vyriausybės vertybinių popierių rinkų klasifikacija, rūšys, platinimas ir reikšmė valstybei

Vertybinių popierių rinkos yra klasifikuojami įvairiais būdais – pagal terminą, atsiradimą rinkoje, sudarymo formą.

Pagal terminą vertybinių popierių rinkos yra skirstomos į pinigų ir kapitalo rinkas:

Pinigų rinka – trumpalaikių finansinių įsipareigojimų rinka. Joje prekiaujama ne ilgesnio nei vienerių metų galiojimo termino vertybiniais popieriais. Pinigų rinkos vertybiniams popieriais priskiriami trumpalaikiai, greitai realizuojami, likvidūs bei mažos rizikos instrumentai. Šios rinkos vertybinių popierių įvairovė nėra labai didelė.

Kapitalo rinka – ilgalaikių finansinių įsipareigojimų rinka. Jai priskiriami vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai. Skirtingai nei pinigų rinkoje, kapitalo rinkoje cirkuliuoja rizikingesni vertybiniai popieriai. Kapitalo rinkoje subjektai stengiasi užsitikrinti kapitalo poreikį, todėl ši rinka yra laikoma ilgalaikių investicijų rinka.

Pagal atsiradimą rinkoje vertybinių popierių rinka yra skirstoma į pirminę ir antrinę rinką:

Pirminė rinka – rinka, kurioje naujai išleisti vertybiniai popieriai yra pirmą kartą parduodami. Būtent šioje rinkoje emitentai pritraukia investuotojų lėšas. Dažnai VP platinimas šioje rinkoje vyksta dalyvaujant finansiniams tarpininkams

Antrinė rinka – šioje rinkoje yra perkami/parduodami vertybiniai popieriai, kurie jau yra išleisti anksčiau. Čia vyksta pagrindinės vertybinių popierių apyvartos.

Pagal sandorio sudarymo formą, rinkos skirstomos į biržinę ir nebiržinę:

Biržinė (organizuota) rinka – prekyba vertybiniais popieriais vyksta biržoje, todėl vadinama organizuota: reglamentuota įstatymais, kurių privalo griežtai laikytis visi rinkos dalyviai

Nebiržinė (neorganizuota rinka) – šioje rinkoje prekyba dažniausiai vyksta sudarant tiesioginius sandorius tarp kreditorių ir skolininkų – dviejų šalių susitarimas. Globalizuojantis rinkoms, tobulėjant telekomunikacijos priemonėms, prekyba nebiržinėse rinkose įgauna vis didesnį populiarumą. (Bikas, 2013)

Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) yra valstybės skolinimosi priemonė, kuri Valstybės vardu pažada kreditoriui numatytais terminais gauti VP nominaliąją vertę, palūkanas ar kitą piniginį ekvivalentą.

Nominali vertė – suma, kuri yra grąžinama suėjus skolos terminui;

Dažniausiai taupymo lakštai išperkami po vienerių metų, tačiau vyriausybė gali leisti taupymo lakštus, kurie būtų ir ilgesnio galiojimo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vyriausybė pasilieka sau galimybę taupymo lakštus išpirkti anksčiau laiko. (Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP), 2011)

Kaip jau anksčiau minėta, visų pirma vyriausybės vertybiniai popieriai yra platinami pirminėje rinkoje. Pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma pagal suderintus LR Finansų ministerijos ir patvirtintus AB NASDAQ OMX Vilnius LR vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisykles.

Dėl VVP emisijos sprendimą priima Finansų ministerija suderindama su Lietuvos banku emisijos datą. Bendrąją VVP emisijos ir jų cirkuliacijos apskaitą tvarko Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Finansų ministerija iš anksto skelbia VVP emisijas bei preliminarius ketvirčio emisijų grafikus. Skelbiant emisiją nurodomos šios sąlygos:

VVP yra materialūs ir nematerialūs – dematerializuoti. Tokie VVP fiziškai neegzistuoja, yra sukuriami finansų tarpininkų apskaitos sistemose ir remiasi apskaitos įrašų judėjimu: perrašomi iš vienos sąskaitos į kitą. Dematerializtuoti VVP turi pranašumų:

  • Microsoft Word 300 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (6186 žodžiai)
  • Universitetas
  • Evelina
  • Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių rinkos funkcionavimo mechanizmas
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių rinkos funkcionavimo mechanizmas. (2017 m. Lapkričio 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/lietuvos-vyriausybes-vertybiniu-popieriu-rinkos-funkcionavimo-mechanizmas.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 15 d. 08:39
×