Literatūros terminų žodynas.

Akrostichas – eilėraštis, kurio pirmosios eilučių raidės anachronizmas – senovės liekana, nesiderinanti prie dabarties; vienos epochos įvykių priskyrimas kitai, laiko sumaišymas. Antitezė – priešingų, bet prasme susijusių minčių, vaizdų sugretinimas loginiam ar emociniam įspūdžiui sapokalipsė – paskutinė naujojo testamento knyga, kurioje kalbama apie pasaulio pabaigą ir aaprašymas – kurio nors daikto, aplinkos, reiškinio, žmogaus ar kitos būtybėsarchyvas – įstaiga, renkanti, sauganti, tvarkanti ir tirianti senus dokumentus ir rankraasindetonas – sakinio dalių arba sakinių jungimas be jungtukbaladė – lyrinis-epinis istorinio ar legendinio turinio kūrinys, atskleidžiantis pasaulio paschrestomatija – geriausių rašytojų kūrinių ištraukų arba literatūrinių ar mokslinių veikalų pavyzdditirambas – iškilmingo pobūdžio giesmė, iš pradžių kurta vyno ir linksmybės dievo dionizo, arba bacegzistencializmas – filosofijos kryptis, skelbianti, kad asmuo gali laisvai rinktis, todėl ir atekspresionizmas – srovė, kuriai būdingas meninio vaizdo ryškumas, nervingas aštrumas, grotekstazė – didžiausio emocinio pakilumo, susižavėjimo būepopėja – didelis daugiaplanis romanas ar romanų ciklas, kuriame reikšmingų istorinių įvykių fone tikroviškai vaizduojamas visuomenės gyvenimas. Filosofinė lyrika – amžinąsias žmogaus problemas-gyvybės, laiko, žmgroteskas – vaizdavimo būdas, pagrįstas netikėtais grožio ir bjaurumo, juoko ir baisumo, tikrovės ir pramano dėsniais.

Idioma – pastovus, vaizdingas žodžių junginys, kurio reikšmė nesutampa su atskirai paimtų dėmenų rekontekstas – teksto ištrauka, iš kurios tiksliai suprantama į ją įeinančio žodžio arba sakinio reikškosmopolitizmas – ideologija, priešinga patriotizmui, atmetanti naciomeditacinė lyrika – apmąstymo dominavimas, visuomeninių klausimų sąsajos su žmogaus elgesio mmįslė – trumpas apibūdinimas daikto ar reiškinio, kurį reikia atspėti,motyvas – skatinamoji priežastis, veiksnys; veikimo pagrindas; mažiausias meno veikalo turinio, prasmės vienetas.