Logika.


Logika. Loginė minties struktūra. Formalizavimas. Pastovūs ir kintamieji loginiai dydžiai. Kas yra logika kaip mokslas? Logika ir filosofija. Logikos reikšmė. Teiginių logika. Teiginiai ir gramatiniai sakiniai. Loginis neigimas. Konjunkcija. Prieštaravimo dėsnis. Disjunkcija. Negalimo trečiojo dėsnis. Implikacija. Loginis ekvivališkumas (lygiavertiškumas). Simbolinio žymėjimo sistemos. Sudėtinių teiginių neigimas. Teiginių formalizavimas. Sudėtinio teiginio teisingumo reikšmės nustatymas, žinant paprastų teiginių teisingumo reikšmes. Loginių jungčių pakeitimas. Dvejybiškumas. Teiginių logikos dėsniai. Teiginių logikos taikymas samprotavimuose. Išsprendžiamumo problema. Išraiškos konjynktyvi normalioji forma. Disjunktyvi normalioji logika. Teiginių logikos taikymas technikoje. Predikatų logika savybių teorija. Propozicinė funkcija, jos pavertimas teiginiu. Kvantoriai ir kintamieji savybių teorijoje. Savybių teorijos dėsniai. Išraiškų pertvarkymas savybių teorijoje. Formalioji implikacija. Santykių teorija. Santykių samprata. Veiksmai su santykiais. Specialios loginės santykių savybės. Tapatybės santykis. Santykių teorijos dėsniai. Santykių išreiškimas savybių teorijos terminais. Išsprendžiamumo problema predikatų logikoje. Predikatų logikos taikymas filosofijoje. Loginių klasių teorija.

Logika – termino kilmė graikiška (logikė), nuo žodžio l o g o s – žodis, sąvoka, tvarka, persmelkianti ir būtį ir žmogaus sąmonę. Šia prasme terminą logika pradėjo vartoti dar herakleitas (apie 544 – 483 m. Pr. Kr). Taigi etimologiškai – logiškas, vadinasi sąmoningas, atsakingas prieš būtį, žmogaus mąstymas. Mąstymas tik tuomet logiškas, kai savimi išreiškia didžiąją kosminę pasaulio tvarką, būties tvarką. Taigi herakleitas logikos kaip filosofinio termino autorius suteikia šiai sąvokai ontologinį turinį. Vėliau pas naturfilosofus, sofistus, platoną, aristotelį terminas logika praranda fundamentalų ontologinį turinį ir virsta formaliąja logika – mokslu, nagrinėjančiu žmogaus mąstymą. Mąstymas visuomet turi turinį ir formą.

Turinys – tai objektų, apie kuriuos mąstome, vaizdai, suvoktis, sąvokos. Mąstymo objektai nebūtinai tik natūralūs pasaulio daiktai (medžiai, debesys, kalnai, gyvūnai ir pan. ), bet ir kultūros, sąmonės dalykai: grožis, tiesa, don kichotas, sapnas, laimė, valia, gėris, informacija, kaina, vertė, tėvynė ir pan. – Metafiziniai objektai. Kai sakome dabar šioje auditorijoje vyksta logikos paskaita , tai mąstymo turinį sudaro sąmonėje operuojami objektai dabar , paskaita , vyksta , logika . Logika atsižvelgia į mąstymo turinį (į tai, ką operuojamos sąvokos išreiškia), tačiau tai nėra jos tikslas. Logika tiria mąstymo proceso formą. Formalioji logika, tai mokslas apie visuotinai reikšmingas logines minties formas ir priemones, būtinas racionaliam pažinimui bet kokioje pažinimo srityje ir veiklos prodši išraiška ir yra loginė dviejų nagrinėtų samprotavimų forma. Samprotaujant pagal šią formą, pasakomas koks nors teiginys (p) ir iš jo išplaukiąs kitas teiginys (q). Paskui p patvirtinamas, ir tuomet išvadoje telieka patvirtinti q.

Matome, kad ta pačia logine forma galima išreikšti įvairų turinį. Pateiktų samprotavimų turinys visiškai skirtingas: pirmajam kalbama apie mėnesio dienų seka, antrajame – apie kompiuterio valdymą ir stud nežiūrint to, kad savo turiniu šie trys teiginiai skirtingi, jiems bendra tai, kad jais pasakomi objektai () ir tarp jų nustatomas santykis (). Jei objektus pažymėsime raidėmis a ir b, o santykį raide minties loginė struktūra yra jos sudėtinių dalių sujungimo būdas, bendras skirtingo turinio teiginiuose. Minties loginė struktūra dar kitaip vadinama loginė forma.

Logika kaip tik ir tiria priemones minčių struktūroms nustatyti, atranda minčių struktūrų dėsningumus.

  • Microsoft Word 282 KB
  • 2011 m.
  • 93 puslapiai (25650 žodžiai)
  • Hilda
  • Logika.
    9 - 1 balsai (-ų)
Logika.. (2010 m. Kovo 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/logika.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 19 d. 02:07
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema