M. Montessori ugdymo sistemos samprata


Įvadas. Ugdymo samprata. Ugdymo sąvokos analizė. Ugdymo metodai. Netradicinio ugdymo sistemos. M. montesori ugdymo sistemos samprata. Marijos Montessori ugdymo sampratos ypatumai. Ugdomoji aplinka M. Montessori ugdymo sistemoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Netradicinis ugdymas susilaukia vis didesnio susidomėjimo, gyvenant visuomenėje, kuri pasižymi, didelėmis permainomis žmonijos raidoje, švietime, pagrįsta naujų technologijų sudarymu, išsiplėtojimu, parengimu.

Tyrinėtojai ugdymo sampratą suvokia ir aiškina skirtingai. Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis (Jovaiša, 2007). Pasak Jovaišos, ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, kuri apima auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Šios ugdymo sąvokos viena kitą papildo, jas sieja abipusis ryšys. „Ugdymas, - rašo Jovaiša, - tikslinga ugdytinio ir ugdytinio sąveika. Jeigu ugdymas yra sąveika, tai jos nariai gauna grįžtamąją informaciją apie savo elgseną (ugdytojai – apie panaudotų priemonių efektyvumą, ugdytiniai – apie elgsenos tinkamumą). Tos informacijos pagrindu ir valdomas pedagoginis procesas, jis tobulinamas, gerinamas sąveikos mechanizmas (Dumčienė, Bajoriūnas, 2006).

Ugdymo metodai – tai mokymo-mokymosi, auklėjimo-auklėjimosi (saviauklos) metodai (S. Šalkauskas, 1992). Mokymo(si) arba ugdymo(si) metodą nusako metodo tikslai, veiklos būdai bei priemonės ir metodo taikymo rezultatas. Akcentuojama, kad mokymo metodų klasifikavimo problema pedagogikoje nėra galutinai išspręsta, todėl klasifikuojant mokymo metodus skirtingi autoriai taiko skirtingus principus: pagal dalykų mokymo specifiką, pagal mokymo proceso etapus, loginio mąstymo būdus, lavinimo turinį. Reikėtų pabrėžti, kad būtent skirtingi požiūriai į metodų klasifikavimą leidžia keisti mokymo metodus į ugdymo, kadangi pastarieji apjungia tiek mokymo, tiek ugdymo tikslus. Ne pavieniai metodai, bet racionaliai sudaryti jų rinkiniai (komplektai) padeda siekti sudėtingų ir įvairiapusių ugdymo tikslų. Labai svarbu lanksčiai naudotis susidarytu ugdymo metodų komplektu, naudotis įvairiomis metodų kombinacijomis.

Apibendrinimas. Remiantis pedagoginės literatūros analize, galima teigti, kad ugdymo metodų panaudojimas ugdomojoje veikloje priklauso nuo to, kokie yra ugdytojo ir ugdytinio sąveikos būdai, koks vaidmuo atitenka kiekvienam iš jų: kiek ugdytojas dominuoja ugdymo metu, ar jis skatina ir moko ugdytinį ieškoti žinių ir jas pritaikyti; ar ugdytinis savarankiškai ieško, randa ir pritaiko žinias. Mokymo(si) arba ugdymo(si) metodą nusako metodo tikslai, veiklos būdai bei priemonės ir metodo taikymo rezultatas.

Pasaulyje esama įvairių alternatyvių mokyklų, tačiau jų klasifikavimo kriterijai nėra iki šiol visiškai apibrėžti. Pagal vienus kriterijus alternatyvios mokyklos skirstomos į nepriklausomas (joms priskiriama daug privačių mokyklų), religinių bendruomenių ir valstybės prižiūrimas mokyklas. Pagal kitus - progresyvinės (M. Montessori, Valdorfo, ir kt.), fundamentalistinės (dažnai religinės pakraipos) ir alternatyvios valstybinės viešosios mokyklos, kurių tikslas - modernizuoti švietimo sistemą, - tai vaučerinės (Švedija), „magneto" ir kt.

Taip pat gerai žinomi naujosios auklėjimo krypties atstovai yra F. Frėbelis, O. Dekrolis, M. Montessori. Jų idėjos yra panašios J. Dewey idėjoms, būdinga laisvojo ugdymo dvasia.

R. Šteinerio mokyklų draugija (Valdorfo) taip apibrėžia ugdymo tikslus: puoselėti kiekvieno vaiko sveiką ugdymąsi, padėti vaikams realizuoti savo galimybes ir plėtoti gebėjimus, kurie leistų prisidėti prie visuomenės gerovės (Lietuvos Valdorfo mokyklos koncepcija, 2000).

M. Montessori sistemos pagrindinis principas - kiekvienas vaikas kuria savo asmenybę pats, veikdamas tam tikroje, specialiai parengtoje ugdymo aplinkoje. Ši sistema taip pat orientuota į vaiko vidinių galių, individualios prigimties puoselėjimą, tik kitokiomis priemonėmis, orientuojantis į kitokius principus. M. Montessori nustatė jautriuosius vaiko raidos periodus, kurie tam tikro jo vystymosi metu yra tinkamiausi vaiko galių plėtrai - kalbai, judesių koordinacijai, net tvarkos, mandagumo įgūdžiams ugdyti. Šios sistemos esmė - vaiko prigimties dėsnių taikymas ugdant. M. Montessori metodo puoselėtoja Vida Gasparkaitė tvirtina, jog M. Montessori sistema turi būti suprantama ne kaip didaktinis metodas, o kaip globali koncepcija, jungianti gamtos ir humanitarinius mokslus, eksperimentinius tyrimus ir filosofiją, fundamentalias skirtingų religijų doktrinas, nuskriaustųjų kovą už teises su kova už taiką ir pacifizmą.

  • Microsoft Word 32 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3923 žodžiai)
  • Universitetas
  • Rasa
  • M. Montessori ugdymo sistemos samprata
    10 - 3 balsai (-ų)
M. Montessori ugdymo sistemos samprata. (2018 m. Sausio 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/m-montessori-ugdymo-sistemos-samprata.html Peržiūrėta 2018 m. Spalio 17 d. 20:58
×