Maironis. Eilėraščio „Praeitis“ analizė ir interpretacija

Net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Lietuvos valstybingumo atkūrimo euforijos maironio poezija tebėra vertinama ne estetiniais, o sakralinių , tautinių , žmogiškųjų vertybių kriterijais. Šiandien jau ganėtinai keistas anachronizmas, kai maironio poetinis žodis apibūdinamas vien tik tokiomis tematinėmis kategorijomis kaip tautos garbingos praeities ilgesys ir aukštinimas , laisvės apoteozė , liaudies žmogaus, jo charakterio, buities ir kūrybos kaip kultūros pamato poetizavimas . Greta – tik viena kita užuomina apie poetinio pasaulėvaizdžio vertes iš poetikos ar estetikos perspektyvų. O gal tikrieji argumentai, kaip pastebi a. Nyka-niliūnas, ir toliau lieka paženklinti tam tikro nesusipratimo: maironio poezija mūsų akyse iki šiol tebenešioja nelaisvės metais užvilktą patriotinį rūbą, trukdantį įžvelgti ir suvokti tikrąją jos prasmę ?.

Nagrinėti pasirinkau maironio eilėraštį praeitis iš lyrikos rinkinio pavasario balsai . Eilėraštis parašytas soneto forma, kas labai stebina, nes maironiui nebūdinga tokia eilėraščių konstrukcija. Eilėdara – gryniausia silabotonika. Pats kūrinio pavadinimas praeitis – laiko (netgi krypties – į praeitį) nuoroda. Tiesa – abstrakti, nekonkretizuoja-.

Ma. Nors pavadinimas lyg ir nurodo būtąjį laiką, tačiau jis eilėraštyje beveik nedominuoja. Tuo įsitikinsipirmojoje strofoje dominuoja retoriniai klausimai, metaforos.