Makroekonomika konspektai

Makroekonomika - nagrinėja bendrąsias ekonominių sistemų problemas - užimtumą, nedarekonomikos augimo ir darbo našumo lygis. Rodiklis, kuris parodo ekužsienio prekybos (mokėjimo) balansas – tai šalies pbvp ( bendrasis vidaus produktas) yra vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė.

Bvp – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), – bvp gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.

Galutinis produktas yra prekė ar paslauga, skirta galutiniam vartojimui (nesvarbu kokiame ekonominiame sektoriuje šis vartojimas vyksta), bet ne tolesniam perdirbimui ar perpardavimui.

Tarpinis produktas yra prekė/paslauga, perkama tolesniam perdirbimui arba perpardavimui ir naudojama kaip ištekliai kitų prekių/paslaugų gamyboje.

Problema: kaip apskaičiuoti ir atrinkti galutinius produktus. Problema sprendžiamaapskaičiuojant kiekviename gamybos etape sukurtą pridėtinę vertę.

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinbvp gali būti apskaitomas išlaidų metodu – kaip galutinių išlaidų bainvesticijas į atsargas: medžiagos, pagaminta neparduota produkcija, nebaigta gamyba, ža­liavos. Šių atsargų pokytis ir yra investicijos į atsargas. Gali būti teigiamas ir neigia­mas.

Gyventojų investicijos į gyvenamųjų namų statybą: nepriklausomai, kas finansuoja (pvz. , namų ūkiai, statybinėm – importas, x – eksportas. Xn = x – m. Xn – neto. Jis gali būti tiek teigiamas, tiek ir neigia­mas.

Uždaroje ekonomikoje yra tokia sąlyga: s = i, čia s – taupymas. Špajamų metodas – bvp yra visų gamybos veiksnių, dalyvavusių kuriant prekes ir paslaugas pa­jamų suma. Apima.

Amortizaciją, kai atskaitoma nusidėvėjusio kapitalo suma į amortizacijos fondą (pajamos, ku­rios padengia nusidėvėjimą).

Netiesioginiai verslo mokesčiai: pvm, akcizai, muitai, žemės mokestis, verslo mokestis, kelių mokestis ir kt. Jie mokesčiai tiesiogiai patenka į nacionalinį biudžetą. Tai pats didžiausias biudžeto pajamų šaltinis.

Kompensacijos dirbantiesiems, kurios apima ne tik darbo užmokestį ir algas, bet ir įmokas į so­cialinio draudimo fondą – pensijų fondus, ligonių kasas.