Makroekonomikos vadybos konspektas


Rinkos ir planine. Valstybės ekonominė politika. Darbas , kapitalas , žemė ir verslumas žinios , kompetencija. Pagrindiniai išteklių paskirstymo būdai. BVP augimo tempai. Strateginio planavimo rezultatas yra politika. Ekonominės politikos priemonės. Finansine ir fiskaline politika. Valstybės piniginių išlaidų politika. Valstybės piniginių pajamų politika. Monetarine pinigine politika. Struktūrinė investicinė politika. Valstybės socialinė politika. Užsienio ekonominė politika. Lietuvos ūkio šakinė struktūra. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai. Makroekonominių duomenų rinkimui , sisteminimui ir parengimui ekonominės analizės tikslams buvo sukurta Nacionalinių sąskaitų sistema NSS. Pagrindinės makroekonominės sąskaitos. Bendrasis vidaus produktas BVP. Bendrasis nacionalinis produktas BNP. Kainų lygio poveikis. Realusis bvp rbvp. Nominalusis bvp nbvp. Kainų indeksas. Visuminė paklausa ir pasiūla. Pusiausvyros Nacionalinis produktas. Verslo ciklai. Nacionalinės gamybos realia apimtimi. Vadinama kainų lygiu. Agregavimu Visuminės paklausos kreivė parodo kuo mažesnis bendrasis kainų lygis , tuo daugiau perkama prekių. Pokyčiai vartojimo išlaidose. Pokyčiai investicinėse išlaidose. Pokyčiai valstybės išlaidose. Pokyčiai , sąlygojantys grynąjį eksportą. Verslo fazės. Ekonomikos svyravimai ir jų priežastys. Ekonominis verslo ciklas. Ekonominis smukimas recesinis tarpsnis , krizė , pagyvėjimas ir pakilimas. Yra trijų indikatorių sekos. Valstybės pajamas sudaro mokesčiai ir nemokestinės pajamos. Valstybės išlaidas. Skatinančią fiskalinę politiką. Fiskalinės politikos pasekmė. Patiria pakilimo būseną. Stabdančiąją fiskalinę politiką. Diskretinė ir nediskretinė fiskalinė politika. Fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Fiskalinės politikos multiplikatorius.


Skiriami 4 pagrindiniai ekonomikos subjektų tipai: • Vartotojai (Namų ūkiai); • Gamintojai (Įmonės); • Valstybė (Valdžios institucijos); • Užsienio šalių subjektai.

Siekiant šalies ekonomikos efektyvaus funkcionavimo pagrindinis Valstybes tikslas turėtų būti -sukurti tokia ekonominę politiką, kuri sumažintų šalies problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš kiekvieno darbo.

7. Ekonominės laisvės (žmonių teisę pasirinkti užsiemimą, sudaryti sanderius, leisti pajamas).

8. Socialinis - ekonominis saugumo, teisingo pajamų paskirstymo. ir kiti.

• pinigų politika – nacionalinės valiutos ir kainų stabilumo politika;

• tarptautiniai ekonominiai santykiai – užsienio prekybos ir investicijų politika;

• Kainų lygio stabilumas – bendrojo šalies kainų lygio, matuojamo kainų indeksu, stabilumas

• Ekonominis augimas – realiojo produkto didėjimas per tam tikrą laiką.

Finansine ir fiskaline politika, – tai valstybės biudžeto, mokesčių, pajamų ir išlaidų visuma,keičiant pinigų srautų apimtis ir kryptis- siekiant numatytų tikslų. Šios politikos uždavinys –centralizuotų valstybinių lėšų šaltinių paieška, netiesiogines įtakos darymas privačiam ir šeimos sektoriui (riboja ir skatina jų veiklą mokesčiais ar išmokomis).

Biudžeto politika yra fiskalines politikos dalis, užtikrinanti subalansuotą valstybės iždą (biudžeto pajamos atitinka išlaidas). Išlaidom viršinus pajamas dideja valstybes skolos, infliacija ir valstybes piniginė sistema destabilizuojasi. (išleidžia valstybinius vertybinius popierius: obligacijas, paskolos lakštus, tai didina isiskolinimus).

Valstybės piniginių išlaidų politika – siekia patenkinti valstybinio sektoriaus poreikius, kurie nuolat auga (socialiniai, visuomeniniai ir gamybiniai) , juos riboja biudžeto pajamos.

Monetarine politika – valstybinis šalies pinigų kiekio ir apyvartos reguliavimas per centrinį banką. Monetarinė politika gali būti “kieta”, kai valstybe mažina pinigų kiekį, riboja išleidžiamą į apyvartą jų kiekį (emisiją), palaiko didelius procentus kreditams.Ir “minkšta” politika, kai skatina pigius kreditus, pinigų kiekis auga netrukdomai. Monetarine politika įgyvendinama ir refinansavimu(Naujos paskolos ėmimas, kai naujoji paskola panaudojama anksčiau paimtai paskolai padengti), operacijomis vertybiniais popieriais atviroje rinkoje, vykdant rezervavimo politiką.

Struktūrinė investicinė politika - produktų ir paslaugų santykis šakose (pramone, transportas,statybos, žemės ūkis) ir regionuose, per mokslo ir technikos pažangą. Tam reikia investicijų.

Valstybės socialinė politika - būtiniausių poreikių ir gyvenimo sąlygų tenkinimas, aplinkos apsaugos klausimai, gyventojų užimtumo politika.

a) kas ką gauna (pajamų skiltys) ir b) kas pagaminama ir kas tai nuperka? (produktų skiltys).

Nacionalinių sąskaitų sistema – sistema, apibūdinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius – gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir turtą.‘

Nacionalinis produktas gali būti išreikštas visų pagamintų prekių ir paslaugų sąrašu per atitinkamą laikotarpį. Bet toks nacionalinio produkto pateikimo būdas labai nepatogus

2.Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)- visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį(paprastai per metus) rinkos kainų suma.Tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos

Realusis BVP (RBVP)-visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką(paprastai per metus), suma, apskaičiuota bazinių metų(sugretinamosiomis) kainomis. Esamųjų(einamųjų) metų kainos vadinamos faktiškomis kainomis.

  • Microsoft Word 35 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (6139 žodžiai)
  • Kolegija
  • Gabija
  • Makroekonomikos vadybos konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Makroekonomikos vadybos konspektas. (2021 m. Sausio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/makroekonomikos-vadybos-konspektas.html Peržiūrėta 2021 m. Sausio 23 d. 13:55
×
38 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo