Makroekonominių rodiklių lyginamoji analizė Lietuvoje


Įvadas. Lietuvos makroekonominių rodiklių teoriniai aspektai. Nedarbas. Nedarbo rūšys. Nedarbo lygio kitimas Lietuvoje. Infliacija. Infliacijos rūšys. Infliacijos kitimas Lietuvoje. Bendrasis vidaus produktas. BVP kitimas Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Nustatyti valstybės ekonomikos būklę mums padeda makroekonominiai rodikliai. Gerai sutvarkyta ekonomika, produktyvus žemės ūkis, geri pramonės gaminiai sudaro sąlygas valstybės savarankiškumui, jos nepriklausomybei nuo kitų valstybių. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai: BVP, nedarbo lygis, infliacija, investicijos, nuolat kinta, todėl kiekvienais metais yra atliekama šių rodiklių analizė, kad nuolat galėtume palyginti, kaip valstybės ekonomikos būklė pakito per pastaruosius metus.

Remiantis tais pačiais statistikos departamento duomenimis, 2010m Lietuvoje buvo 1895 tūkst. darbingų gyventojų, iš kurių, net 1247 tūkst. žmonių buvo dirbantys, sekančiais metais, t.y. 2011m. darbingų gyventojų Lietuvoje sumažėjo iki 1890 tūkst. tačiau, dirbančių gyventojų padaugėjo iki 1253 tūkst. gyventojų. Ir toks pokytis matomas ne tik minėtais 2010-2011m. tas pats pokytis vyravo ir toliau. Kiekvienais tolimesniais metais, darbingų gyventojų Lietuvoje vis mažėja ir palyginus nuo 2010m. kuomet Lietuvoje buvo 1895 tūkst. darbingų žmonių, iki 2014m. šis žmonių skaičius sumažėjo net 92 žmonėmis, nes 2014m. Lietuvoje darbingų gyventojų liko 1803 tūkst. Nors dirbančių gyventojų sumažėjo, tačiau darbingų žmonių, kaip ir 2010-2011m. padaugėjo. 2010m Lietuvoje dirbančių gyventojų buvo 1247 tūkst. ir lyginant su 2014m jų padaugėjo net 44 žmonėmis iki 1303 tūkst. Taigi, nors Lietuvoje kiekvienais metais darbingų gyventojų mažėja, tačiau dirbančių žmonių vis daugėja, todėl Lietuvoje nedarbo lygis krinta, o užimtumo lygis didėja.

Lyginant nedarbo ir užimtumo lygį Lietuvoje 2010-2014m. matomas aiškus nedarbo sumažėjimas ir užimtumo padidėjimas. Todėl drąsiai galima teigti, kad nedarbo lygis Lietuvoje kiekvienais metais gerėja: nors ir prarandame darbingų gyventojų, bet nuolat padaugėja dirbančių gyventojų.

Dar 2010m. Lietuvoje metinė infliacija siekė, net 3,8proc. nes kaip teigia „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka, 2010 m. gruodį Lietuvoje maisto kainos pasiekė naujas aukštumas ir sumušė 2008 metais pasiektą rekordą. Tačiau lyginant su 2011m. metinė infliacija Lietuvoje pradėjo mažėti ir pasiekė jau 3,4proc. anot Lietuvos ekonomisto Roko Bancevičiaus didžiausią įtaką infliacijos spartai Lietuvoje 2011m. darė pasaulinėje rinkoje kilusios naftos ir kviečių kainos eurais. Brangstanti nafta brangino degalus. Taip pat brangę kviečiai kėlė maisto produktų kainas. Taigi 2011 m. Lietuva ypač kentėjo nuo vadinamosios atsivežtinės infliacijos.

Didžiausias infliacijos lygio kritimas jaučiamas 2012-2013m. kuomet metinė infliacija nukrito iki 0,4proc. Tam diždiausią įtaką, anot statistikos departamento vadovės Vilijos Lapėnienės, tūrėjo energetinių prekių kainų mažėjimas t.y. elektros energija, dujos, šilumos energija ir kt. bei viežbučių, kavinių, resoranų paslaugų atpigimas.

  • Microsoft Word 39 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2372 žodžiai)
  • Kolegija
  • Greta
  • Makroekonominių rodiklių lyginamoji analizė Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Makroekonominių rodiklių lyginamoji analizė Lietuvoje. (2017 m. Sausio 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/makroekonominiu-rodikliu-lyginamoji-analize-lietuvoje.html Peržiūrėta 2020 m. Kovo 28 d. 16:47
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo