Mąstymas ir kalba konspektas (2)


Mąstymas ir kalba konspektas (2) Istorinė mąstymo ir kalbos psichologijos apžvalga. Filosofinė mąstymo psichologija. Moderniosios psichologijos pradžia kognityvinės psichologijos ir psicholingvistikos metodologinės prielaidos ir teoriniai modeliai. Mąstymo samprata. Šiandieninė psichologija. Dvi mąstymo kryptys/aspektai. Žinios ir jų vidinė reprezentacija. Žinių samprata ir jų rūšys. Deklaratyvios ir atlikties žinios. Sąvokos ir kategorijos. Kategorijų reprezentavimo modeliai.


Sistemingiausiai proto klausimus ėmė svarstyti filosofai. Tačiau jie pradėjo kelti ir tokius klausimus, kurie priklausytų psichologijos sričiai. Atsakymai buvo spekuliatyvaus pobūdžio, paremti grynuoju protavimu, bet jie turėjo ir naudos. XIX a. pab. susiformavusi savarankiškos psichologijos disciplina tęsia filosofijos darbą.

XIXa. antroje pusėje aiškinimai apie mąstymą ir pažinimo veiklą daugiausiai rėmėsi asociatyvinėmis teorijomis.

Lokas: paties proto turinį sudaro viena kitą keičiančios įvairaus sudėtingumo idėjos. Idėjos nėra įgimtos, atsiranda dėl patirties ir gausėja kaupiantis (tabula rasa). Visas mūsų protas – švari lenta. Kaip tą lentą užpildom, taip ir priklauso viso mūsų mąstymo ir pažinimo kokybė.

J.Milis: teigė, kad į tai reikia atsižvelgti ir sudėtingų idėjų skaidymas į paprastas yra tik būdas/metodas pažinti, bet pats idėjų jungimasis asociacijų principu yra daug sudėtingesnis.

W.Wundt: skyrė elementarias, jutiminio patyrimo, paprastas reakcijas į įvairius dirgiklius ir skyrė aukštąsias psichikos funkcijas (samprotavimas, kalba, prisiminimas ir t.t.). manė, kad tirti laboratorijoje, naudojant introspekcijos metodą, nėra patikima. Manė, kad mąstymo dėsningumus/struktūras galima nagrinėti tik analizuojant kultūros produktus, pvz., kalbą, ne tik rašytiniai produktai, bet ir kitos kultūros apraiškos (DaVinčio kūriniai).

W. James: analizavo mąstymo sampratą, pasiremdamas savistaba ir asociacijos principu. Mąstymo ypatumu laikė produktyvumą, gebėjimą padaryti naują išvadą, orientuotis susidūrus su naujais dalykais. Nurodė, kad gebėjimas analizuoti priklauso nuo individo poreikių, nes jis leidžia nukrypti riekiama linkme. Svarbiu mąstymo veiksniu laikė panašumo asociacijas, kurios vyrauja fantazija apdovanotų žmonių prote. Tokie žmonės gali atrasti pagrindinius elementus, kurie sudaro pagrindinį reiškinį. Įvardinęs šiuos ypatumus jis visa tai aiškina asociacijos principu.

W. Wundt: sugalvojo tyrimą, kuris vadinamas kontroliuojama introspekcija. Jis remiasi tuo, kad kai daugeliui pateikiama ta pati užduotis ir analizuojami visų rezultatai, naudojantis introspekcijos metodu turima gauti faktus.

Wurzburgo mokyklos psichologai vietoj Wundto pateikiamų fizinių dirgiklių, pateikė nesudėtingus uždavinius. Analizuodami tiriamieji negalėjo aprašyti nei vaizdinių, nei žodžių, susijusių su uždavinių sprendimu, tačiau jie žinojo, kad tokia reikšmė yra. Tai laikė faktu, kuris leido paneigti asociatyvinį požiūrį į mąstymą, kas reiškia, kad mąstymas nėra susijęs tik asociatyviais ryšiais vaizdinių srautas – galimos greitos bevaizdės ir bežodės mintys.

  • Microsoft Word 24 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (1795 žodžiai)
  • Universitetas
  • Karo
  • Mąstymas ir kalba konspektas (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Mąstymas ir kalba konspektas (2). (2017 m. Spalio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/mastymas-ir-kalba-konspektas-2.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 18 d. 00:02
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema