Mąstymas ir kalba

Mąstymas (reflection, thinking, reasoning): pierre de charden a mąstymą (reflection) apibrėžia kaip sąmonės įgytą gebėjimą atsigręžti į save ir užvaldyti save kaip objektą, gebėjimą ne tik žinoti, bet ir žinoti, kad žinai. Vėliau j. Piaget mąstymą prilygino intelektui.

ėmė formuotis kognityvinė psichologija ir mąstymą bandyta apibrėžti metaforiškai kaip informacijos apdrojimą. Žmogaus mąstymas – tai informacijos apdorojimo seka, informacijos kiekis ribotas (tiek, kiek telpa trunpalaikėje atmintyje), mąstymą galime tirti kurdami kopiuterines programas (jei kompiuteris išspręs problemą, tai įrodo, kad ir žmogus taip sprendžia (?) (a. Newell, j. Show & h. Simon, 1958).

Sąvoka – objektų, įvykių ar idėjų, turinčių panašių savybių, kategorijos. Tai mintis, kurioje užfiksuoti giminingų daiktų ir reiškinių bendri ir esminiai požymiai.

Sąvokos ir žodžio santykis. Sąvokos paprastai išreiškiamos žodžiais. Gali būti ir sąvokų be pavadinimo, nors jos galėtų būti pavadintos. Manoma, kad vaikai sukuria tam tikras sąvokas anksčiau, nei išmoksta jų pavadinimus. Kaip formuojasi sąvokos įvairiose kultūrose, kalbose, ar jos vienodos?.

Sąvokos egzistuoja sąvokų tinkle. Kai kurios sąvokos bendresnės (baldai), kitos konkretesnės (kėdė), jos turi hierarchinę struktūrą. Sąvokos yra tarsi mąstymo sudedamieji elementai. Jos padeda apibūdinti, grupuoti. Sąvoka nėra vaizdinys (nors jie abu atspindi tikrovės reiškinius); sąvokos yra labiau apibendrintos ir organizuotos. Kai kurias sąvokas kuriame pagal apibrėžimą (pvz. , trikampis), kitas – pagal prototipą.

Vidiniai mintiniai modeliai. Vienas paaiškinimų, kaip žmonės mąsto, yra, kad jis sukuria situacijos mintinį modelį (johnson-laird, 1983). Kai žmogus susiduria su problema, jis įsivaizduoja rinkinį požymių, kurie išreiškia prielaidų ryšius. Kai jau surinktos visos prielaidos, žmogus remiasi modeliu darydamas išvadą (loginis modelis).