Matavimų klasifikacija



D) netiesioginiai - kai matuojamo dydžio vertė surandama remiantis žinoma to dydžio priklausomybe nuo tiesiogiai matuojamų dydžių.
E) visuminiai - charakteringa šių matavimų savybė ta,• maksimalaus tikslumo - priskiriami matavimai fizikinės konstantės nustatymui, prie jų pri1) atliekant matavimo patikros metu; 2) matavimai sveikatos apsaugoje; 3) veterinarijoje; 4) ekologiniuose matavimuose; 5) darbų saugoje; 6) nustatant produktų ir žaliavų kokybę; 7) nustatant prekių energijos, paslaugų kiekį ir vert|matavimo fizikinis dydis| - |matavimo keitiklis| - |matavimo įtaisas|neelektrinis dydis (jėga, drėgmė ir T)| - |pirminis(elektrinis dydis (įtampa))| -|antrinis(kodas, skaičius, pasisukimo kampas)|.
Matavimo keitikliai matuojamą fizikinį dydį pakeičia kitu, dažniausiai elektriniu, taip pat jie suderina matuojamą dydį su matavimo prietaisu; keitiklio įėjimo dydis x, išėjime y: y = f(x); paprastuose matavimuose matavimų vienovė - tai tokia būsena, kuriai esant matavimo rezultatai išreiškiami įteisintais vienetais su tam tikra neapibrėžtim (paklaida). Ji reikalinga tam, kad s1) mokslinėmis - metrologijos tokios priemonės, kurios pagrindą sudaro tikimybinė teorija, statistika.
2) teisinėmis – organizacinėmis - metrologijos įstatymas, valstybiniai standartai, kurie (suderinti su europos sąjungos ir kt. ) normatyviniai dokumentai. Yra valstybinė metrologijos tarnyba ir metrologijos centrai.
3) techninėmis priemonėmis - priemonės sudaro etalonai (fizikinių dydžių). Lietuvoje dabar yra įtešiuo metu galioja vienetų sistema sukurta 1875m. Sudaro fizikinių dydžių vienetų grupėpanaudojant interferometrus ir tiksliai žinant lazerio bangos ilgį galima atkurti ilgio• amperas - elektrinių dydžių vienetas sudaro spec. Ritės pro kurios praleidžiant srovę, sukuriama tam tikra jėga. Amperas sveria , neapibrėžtis d=10-. Voltas • kelvinas - termodinaminės temp. Vienetas (k). Molis - medžiagos kiekio vienetas (mol). Faradas - matavimo tikslas - nustatyti tikrąją matuojamojo dydžio vertę.
Kiekvienas matavimas lydymas paklaidų, kurios atsiranda dėl matavimo metodų netobulumo, priemonių netikslumo. Sistemingos paklaidos kartapagrindinė paklaida - tai matavimo priemonės paklaida jei dirbama normaliomis sąlygomis. Jos skirtingos įvairiems matavimams. Atsitiktinės paklaidos nustatomos pakartotinai matuojant tą patį dydį. Jei parodymai kinta, tada galima teigti, kad matavimo paklaida atsitiktinėsistemingų paklaidų nėra. Atsitiktinių paklaidų - tai atsitiktinių dydžių įvertinimui taikomi, tikimybių teorijos metodai.