Medienos kaip statybinės medžiagos savybės


Medienos kaip statybinės me¬džia¬gos savybės. Medžio kamieno sandara. Pagrindi-niai elementai, ku¬rie sudaro medieną yra. Medienos drėgnumas. Gerosios ir blogosios medienos sa¬vybės. Ilgalaikis medienos stiprumas. Drėgnumo ir temperatūros įta¬ka. Deformacijų moduliai. Medienos stiprumas lenkiant. Medienos stiprumas tempiant. Medienos stiprumas gniuždant. Medienos stiprumas glemžiant. Ydos skirstomos į šias grupes. Dėl to būtina. MPerei nant nuo norminio prie skaičiuojamojo stiprumo , reikia įvertinti visą eilę faktų.


Paklotai is lentu ir taseliu naudojami kaip laikancios konstrukcijos po ivairiu rusiu stogais. Naudojami dvisluoksniai ir vienasluoksniai paklotai. Saltiems stogams naudojami dvisluoksniai stogai.

Laikantis sluoksnis apskaiciuojamas pagal apkrovas kadangi apkrovos nedideles dazniausia daromas isretintas.

Apsauginis sluoksni is plonu lentu. Sios lentos kalamos 45laipsniu kampu, laikanciu lentu atzvilgiu ir skaitoma, kad jos paskirsto koncentruota apkrova laikanciam paklotui 50 cm plocio juostoje.

Apsiltintiems stogams naudojami vienasluoksniai paklotai. Irengiamas apatinis sluoksnis nustatoma sskaiciavimu. Jeigu stogai irengiami is lakstu, tai dazniausiai buna, ant stogu ant kuriu dedami grebestai, ilgis nustatomas pagal naudojamu lakstu dydi nuo apkrovu ir atstumo tarp grebestu.

Paklotai ir grebestai apskaiciuojami kaip dvieju angu lenkiama sija, dviem apkrovu deriniais.

Matome, kad įtempimai medienoje pa-siskirsto labai netolygiai. Virbalo pu-siausvyros sąlyga: T1*e1=T2*e2, T1/T2= =e2/e1. Pagal darbo pobūdį virbalams yra prilyginami varžtai, sraigtai ir vinys. Virbalai yra įstatomi į iš anksto išgręžtus lizdus, kurių d=0,2(0,5mm. Tai užtikri-na glaudų virbalo įstatymą į lizdą. E-lementų sandūros gali būti simetrinės ir nesimetrinės.

Virbalas priešindamasis sujungto ele-mento pasislinkimui dirba lenkimui. Vir-balą galima priimti kaip siją, gulinčią ant ištisinio tampriai plastiško pagrindo t.y jungiamo elemento medienos. Medienos glemžimo įtempimai virbalo ilgyje pasis-kirsto netolygiai, netolygumas priklauso nuo virbalo standumo ir jungiamų ele-mentų storio. Kuo mažesnis virbalo stan-dumas ir didesnis jungiamų elementų storis tuo ryškesnis vienodumas.

Vinys dirba kaip virbalai, tačiau jos kalamos į medieną negręžiant angų, dėl ko iškyla kai kurie vinių darbo ypatumai. Kalant vinį jos nuaštrintas galas pers-kelia medieną, sutankina šalia esančią medieną. Tai padidina tikimybę perskelti medieną, kad išvengti šios blogybės vi-nys kalamos rečiau negu išdėstomi vir-balai. Skaičiavimuose įvertinamos tik tos vinys, kurios į jungiamą elementą įgilinamos nemažiau keturių diametrų. Kai vinis perkalamas kiaurai per elementą jis atskelia pluoštelį kurio storis priimamas 1,5dv. Tada kraštinio elemento storis a imamas be to pluoštelio. Kai vinių dia-metras neviršija 6 mm, jų laikančioji ga-lia nepriklauso nuo jėgos veikimo kryp-ties pluoštų atžvilgiu. Neigiama ypatybė yra ta, kad veikiant ilgalaikei apkrovai sujungimas vinimis dirba valkšniai (pastoviai auga sujungimo deformacijos, jos yra didelės).

  • Microsoft Word 951 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (6472 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lukas
  • Medienos kaip statybinės medžiagos savybės
    10 - 1 balsai (-ų)
Medienos kaip statybinės medžiagos savybės. (2018 m. Balandžio 04 d.). https://www.mokslobaze.lt/medienos-kaip-statybines-medziagos-savybes.html Peržiūrėta 2020 m. Rugpjūčio 10 d. 22:03
×
129 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo