Medžiagotyros koliokviumo konspektas vgtu


Medžiagotyros esmė. Medžiagotyros komponentai. Vykstančių reiškinių tyrimas. Medžiagų tyrimai bei jų savybių nustatymas sudaro  medžiagotyros esmę. Medžiagotyros komponentai Teorija. Vykstantys reiškiniai gamtoje tiriami įvairiais būdais. Medžiagų klasifikavimas pagal būsenas. Būsenų klasifikacija. Dujinė būsena. Skystoji būsena. Kietoji būsena. Medžiagos pagal būsenas klasifikuojamos į. Cheminiai ryšiai. Joninis ryšys , kovalentinis ryšys , metališkasis ryšys , vandenilinis ryšys. Metalų struktūra. Keramikos struktūra. Polimerų struktūra Realiųjų metalų sandara. Statybinių medžiagų klasifikacija. Dirbtinių medžiagų skirstymas. Rišamųjų medžiagų klasifikacija. Rišamosios medžiagos skirstomos į dvi pagrindines grupes. Klasifikavimo požymiai gali būti. Dirbtinės statybinės medžiagos. Nedegtos statybinės medžiagos. Kompleksinėms nedegtoms statybinėms medžiagoms. Neorganinių rišamųjų medžiagų klasifikacija. Neorganinės rišamosios medžiagos. Metalų ir jų gaminių klasifikacija. Keraminės medžiagos. Klasifikavimas pagal paskirtį. Klasifikavimas pagal gamybos būdą ir pagal šukės sukepimą. Statybinio stiklo skirstymas. Polimerinės medžiagos. Polimerinės medžiagos. Polimerų skirstymas pagal pokyčius šildant. Fizikinės savybės. Medžiagos tankis , savitasis tankis , piltinis tankis. Granuliometrinė sudėtis Granuliometrinė sudėtis. Struktūrinės savybės. Poringumo nustatymo būdai Poringa medžiaga. Šiluminės savybės. Šilumos perdavimo būdai. Furjė dėsnis. Šilumos laidumas priklausomybė nuo cheminė sudėties , drėgnumo , tankio ir kt. Šilumos laidumo nustatymo būdai. Terminės analizės metodai Terminė analizė –. Rentgeno spinduliuotės difrakcinė analizė. Pagrindinės rentgeno difraktometro dalys. Naudojant rentgenografiją galima. Optinė mikroskopija Mikroskopiniai tyrimo metodai. Elektroninis mikroskopas leidžia tirti.


Teorija tai yra žinios apie statybinių medžiagų struktūras ir savybes, bei jų susiformavimą technologinių procesų metu.

Vanduo yra viena iš medžiagų dalyvaujančių įvairiose statybinių medžiagų procesuose: gaminant, panaudojant ir procesuose vykstančiuose pačiose statybinėse medžiagose bei jų irime. Gaminant tešlas ir skiedinius iš rišamųjų medžiagų (įvairių cementų, kalkių, gipso) yra naudojamas vanduo. Vanduo taip pat yra vienas iš plačiausiai naudojamų tirpiklių.

Kovalentiniame ryšyje yra bendra elektronų konfigūracija pasiskirsčiusi tarp dviejų atomų. Du atomai susijungę kovalentiškai įneša bent vieną elektroną. Taigi abu elektronai priklauso abiem atomams. Anglies atomas turi keturis valentinius elektronus, kurie gali būti sujungti su vandenilio jonais, kurie turi po vieną elektroną. Susidaręs kovalentinis ryšys gali būti tik tarp vieno anglies ir kito vandenilio atomo.

Metališkasis ryšys būdingas IA and IIA grupės elementams ir visiems kitiems metalams.

Tiek vandenilinis, tiek ir van der Valso jėgos leidžia atsiskirti vienoms molekulėms nuo kitų.

Realiųjų metalų sandara. Metalai ir lydiniai yra kristalinės struktūros. Realieji metalai – polikristalinės medžiagos, susidedančios iš daugelio smulkių, erdvėje įvairiai orientuotų, briaunomis susilydžiusių ne visai taisyklingos formos kristalų, vadinamų grūdeliais. Sandaros nukrypimai arba netobulumai vadinami sandaros defektais. Keičiantis temperatūrai ir slėgiui metalų sandara taip pat kinta. Metalai gali egzistuoti kelių skirtingų kristalinių formų. Tai vadinama polimorfizmu. Elemento polimorfizmas yra savybė kisti atomų išsidėstymui, keičiantis išorinėms sąlygoms. Reiškinys vadinamas alotropija.

Taisyklingoje kristalinėje gardelėje atomai išsidėstę tam tikrose vietose, vadinamose gardelės mazgais. Labiausiai metalo savybes lemia linijiniai defektai, vadinami dislokacijomis.

Kad geriau charakterizuoti medžiagų kristalinę struktūrą, reikia panaudoti struktūrinį elementą tetraedrą SiO4 4- .

Gamtinio užpildo dalelių tankis priklauso nuo užpildo mineralinės sudėties. Sunkiųjų užpildų iš gamtinių dalelių tankis paprastai kinta nuo 2600 kg/m3 iki 3000 kg/m3 , o lengvųjų užpildų - nuo 800 kg/m3 iki 2000 kg/m3 .

Užpildo dalelių tankis priklauso nuo užpildo drėgnumo. Vanduo gali įsigerti į vidines uždaras poras, esančias užpildo dalelėse, į atviras susisiekiančias su paviršiumi poras bei gali būti adsorbuotas ir laisvas dalelių paviršiuje.

Medžiagų tankis, priklausomai nuo laisvojo vandens kiekio, gali būti nustatomas :

Tankios struktūros betono ir skiedinio tankis daugiausia priklauso nuo užpildo tankio ir užpildų granuliometrinės sudėties.

Piltinis tankis, skirtingai nuo dalelių tankio, priklauso nuo užpildo mineralinės sudėties, užpildo dalelių stambumo ir formos bei granuliometrinės sudėties.

Užpildo piltinis tankis priklauso nuo užpildo drėgnumo. Ypač didelę įtaką turi smėlio tūrio kitimas.

Užpildo smulkiausių dalelių dydis d – tai apatinio sieto, per kurį išbyra normuotas užpildo kiekis (paprastai iki 15 %, ar 20 % masės) akučių matmuo.

Užpildų granuliometrinė sudėtis gali būti tolydi arba trūki. Tolydi užpildų granuliometrija yra tada, kai užpildų mišinyje yra visos frakcijos nuo d iki D. Trūki užpildo granuliometrija yra tada, kai užpildų mišinyje nėra vienos arba kelių tarpinių frakcijų.

Geriausi užpildo dalelių forma yra rutulio arba kubo. Su tokios formos dalelėmis gaunami technologiški mišiniai su nedidelėmis rišamosios medžiagos sąnaudomis. Plokščiomis laikomos užpildo dalelės, kurių du matmenys (dviem statmenomis kryptimis) yra daugiau kaip tris kartus didesnis už trečiąjį matmenį.

  • Microsoft Word 150 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4266 žodžiai)
  • Universitetas
  • Greta
  • Medžiagotyros koliokviumo konspektas vgtu
    10 - 1 balsai (-ų)
Medžiagotyros koliokviumo konspektas vgtu. (2016 m. Lapkričio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/medziagotyros-koliokviumo-konspektas-vgtu.html Peržiūrėta 2019 m. Gruodžio 13 d. 14:49
×
Nežinai kaip atlikti užduotį? Klausk!