Medžiagotyros teorija


Nedegtos statybinės medžiagos. Kompozitai , kuriuose rišiklis yra kietėjanti mineralinė rišamoji medžiaga. Kompozitai , surišti kietėjant organinei rišamąjai medžiagai. Kompozitai , gaunami chemiškai jungiantis komponentams. Kompozitai , gaminami komponentų sukepimo būdu. Sausieji mišiniai , glaistai , dažai , klijai.


Standartiniai tyrimo metodai taikomi įprastinių statybinių medžiagų savybėms nustatyti ir įvertinti pagal Europos arba nacionalinius standartus.

Skystis yra skystos agregatinės būsenos medžiaga. Daugeliu fizikinių savybių skysčiai yra tarpininkai tarp kietų medžiagų ir dujų. Arti kieto kūno lydymosi temperatūros kūno lydymosi temperatūros daugelis skysčio savybių yra artimos tos medžiagos kietosios būsenos savybėms: skystis, kaip ir kietos būsenos medžiaga, turi laisvąjį paviršių, pasižymi tūriniu tamprumu ir mažu spūdumu.

Vanduo susiduria su hidrofilinėmis medžiagomis. Drėkinimo procesas. Paviršiuje vyrauja OH grupės (vandens molekulės) ir jomis sąveikauja ir susidaro vandenilinė jungtis

Kristalinių kūnų atomai, jonai arba molekulės yra glaudžiai simetriškai išsidėstę erdvine gardele taip, kad jų potencinė energija yra mažiausia. Veikiami traukos ir stūmos jėgų, jie užima pusiausvyros padėtį ir virpa, svyruoja apie ją. Kristalai yra joniniai, atominiai ir molekuliniai.

Natrio Cl druska- išsidėstęs ryšys, kuris sąveikauja tarp teigiamo jono natrio ir neigiamo chloro jono.

Vendenilinis silpnesnis už kovalentinį ryšį. Ledas turi aiškią struktūrą, kiekviena vandens molekulė apsupta 4 vandens molekulėmis.

Vanduo vienas iš žinomų medžiagų, kurių tankis kietajame būvyje yra žymiai mažesnis, negu skystame būvyje.

Sukietėjus vandeniui, tūris padidėja apie 9 % ir tokiu atveju vyksta plėtimasis.

Dauguma technologiškai svarbių kietų medžiagų neturi periodinės kristalų struktūros ir vadinamos amorfinėmis (nekristalinėmis). Jei kristalinės medžiagos, pasiekus lydymosi temperatūrą, iš karto virsta skysčiu, tai amorfinio būvio medžiagos, įkaitinus jas, minkštėja palaipsniui. Amorfinės medžiagos dažnai laikomos labai klampiais ir elastingais peršaldytaisiais skysčiais. Yra natūralių amorfinių medžiagų: opalas, dervos, bitumas, stiklas ir kt.

Iš vieno būvio pereiti į kitą . Keliant temperatūrą, pasiekus kritinį tašką, dalelės atitolsta viena nuo kitos, medžiagos struktūra pakinta, ryšiai tarp dalelių silpnėja ir gali nutrūkti. Kaitinant dar daugiau pasiekiama medžiagos lydymosi temperatūra ir ji pereina iš kietos būsenos į lydalą . Ryšiai tarp dalelių susilpnėja, praranda dalelės pastovumą. Gali keistis vietomis. Dar keliant temperatūrą kinetinė energija padidėja . Sąveika tarp dalelių tampa silpnesnė ir jų judėjimo energija dalelės pereina į dujinę būseną.

Labai jonizuotos dujos susideda iš elektronų ir teigiamų jonų, kurių energija tokia didelė, kad jie nerekombinuoja. Tokia medžiaga vadinama plazma. Plazmoje svarbų vaidmenį vaidina Kulono jėgos. Plazma pasižymi dideliu elektros laidumu, turi tamprių savybių.

Autoklavinės medžiagos geriausiai kietėja autoklavuose hidroterminėmis sąlygomis, kai sočiųjų garų slėgis būna 0,8 ... 1,6 MPa.

Metalai, kaip medžiagos pasižymi daugeliu kompleksinių statybinių medžiagų – dideliu stipriu, plastiškumu, suvirinamumu, patvarumu; termomechaninėmis ir kitomis savybėmis. Geležis ir jos lydiniai (plienas, ketus) vadinami juodaisiais metalais , kiti (Be, Mg, Al, Ti, Cr, Mn, Ni, Cu, Zn ir kt.) ir jų lydiniai – spalvotieji.

Spalvotieji naudojami gryni ir įeina į daugelio lydinių sudėtį. Jie yra kitų savybių nei geležis, dėl to yra nepakeičiami.

  • Microsoft Word 1313 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (4728 žodžiai)
  • Universitetas
  • Greta
  • Medžiagotyros teorija
    10 - 2 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Medžiagotyros teorija. (2021 m. Kovo 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/medziagotyros-teorija.html Peržiūrėta 2021 m. Balandžio 20 d. 00:03
×
40 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo