Medžiagų jonizacijos procesai


Medžiagu jonizacijos procesai. Didelio laidumo laidininkai. Puslaidininkiu varžos priklausmybė nuo elektrinio stiprio. Disku gaminimo medžiagos. Rinkevičius ,. Mukulys , Elektrotechninės medžiagos. Elektrotechninės medžiagos.


Placiausiai naudojamos laidžiosios medžiagos yra varis ir aliuminis. Varis turi maža savitaja varža, yra mechaniškai atsparus, normalioja temperaturoja atsparus korozei, gerai apdirbamas pjaunant, vapcuojant tempent, lengvai lituojamas. Varis turi daug lidiniu Alavu, Ciliciu, Fosforu, Beriliu... visi šie lydiniai vadinami bronzomis. Jie paprastai yra mechaniškai atsparesni už varį. Aliuminis tai antroji po vario laidžioji medžega plačiai naudojama elektrotechnikoja. Ji yra ir mažiau deficitine. Aliuminis aktyviai oksiduojasi ir apsitraukia plonu oxido sluokniu, turinčiu didele elektrine varžą, apsaugančiu gilesnius sluoksnius nuo korozijos. Del šio oksido sluoksnio aliuminis sunkei suvirinamas, lituojamas. Aliuminis tai pagrindine oro linijų, kabelių, transformatorių, laidžioji medžaga. Aliuminio lidiniai – duraliuminis, aldrejus, siluminas, magnalis. Metalinės laidžiosios medžiagos skirstomos į didelio laidumo ir didelės varžos metalus bei lydinius. Iš laidžiųjų metalų gaminama laidai, kabelių gyslos, el. mašinų, T apvijos, o iš didelės varžos metalų ir lydinių – varžai, elektros šildymo prietaisai, lempų siūleliai ir kt. Pirmojo laipsnio laidininkais - Kieti ir skysti metalai, kuriuose krūvininkai yra elektronai, dreifuojantys elektriniame lauke. Antrojo laipsnio laidininkai yra elektrolitai. Tai šarmų, druskų ir rūgščių vandeniniai tirpalai. Krūvininkai čia yra jonai. Plazma - stipriai jonizuotos dujos, kurių tūrio vienete elektronų ir teigiamų jonų skaičius yra lygus. Klasikinė metalų elektroninio laidumo teorija teigia, kad metalai turi tvirtą joninių kristalinių gardelių sistemą ir jų teigiamąjį krūvį kompensuoja bendrieji visai sistemai elektronai. Kiekvieno atomo maždaug 1-2 elektronai tampa bendraisiais. Jie sudaro “elektronines dujas”, kurios yra metalo tūryje. Superlaidininkai - žemose temperatūrose savitoji varža sumažėja iki 0. (atšaldęs gyvsidabrį iki 4,2 K, 1911m. olandų fizikas Kamerlingas Onesas atrado superlaidumą.). Dabar žinoma 35 metalai – pirmojo laipsnio superlaidininkai ir apie 1000 lydinių ir cheminių junginių –antrojo laipsnio.Žemoji temperatūra, kurioje laidininkai tampa superlaidininkais, gaunama specialiais šaldymo įrenginiais. Superlaidumas yra grįžtamas procesas. Pakilus temperatūrai virš superlaidumo būsenos temperatūros, superlaidumas sutrikdomas ir medžiaga pereina į normalią būseną. Kriogeninėmis temperaturos - tai žemos temperatūros (artimos absoliučiam 0), kai suslėgus dujas, jos pereina į skystąją agregatinę būseną. Kaip aušalas naudojami: helis (skystėjimo temperatūra 4,2 K) vandenilis (20,4 K), azotas (77,4 K). Norint, kad aušalo aplinkos temperatūra taptų dar žemesnė, suslėgtoms dujoms leidžiama plėstis. Geriausi laidininkai yra metalai. Prie laidininkų taip pat priskiriami elektrolitų tirpalai, drėgnas oras, plazma, žmogaus kūnas, žemė ir kt. Metaluose teigiamuosius jonus supa laisvieji elektronai. Kai išorinis elektrinis laukas lygus nuliui, laisvieji elektronai juda metalu netvarkingai, t. y. įvairiomis kryptimis. Elektronų šiluminio judėjimo intensyvumas priklauso nuo temperatūros. Laidininko viduje elektrinio lauko nėra, nes elektronų ir jonų sukuriami elektriniai laukai kompensuoja vieni kitus. Šiuo reiškiniu pagrįsta elektrostatinė apsauga - elektriniam laukui jautrių prietaisų saugojimasmetalinėse dėžėse.

  • Microsoft Word 330 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2042 žodžiai)
  • Kolegija
  • Samo
  • Medžiagų jonizacijos procesai
    10 - 1 balsai (-ų)
Medžiagų jonizacijos procesai. (2018 m. Sausio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/medziagu-jonizacijos-procesai.html Peržiūrėta 2019 m. Sausio 22 d. 17:36
×