Medžiagų konspektas

Medžiagos savybės priklauso nuo atomų sandaros ir atomų išsidėstymo tvarkos. Kietieji kūnai skirstomi į kristalinius ir amorfinius. Kai atomai išsidėstę chaotiškai, ne tvarkingai, medžiagos vadinamos amorfinėmis. Amorfiniai kūnai kaitinami suminkštėja dideliame temperatūros intervale; pirmiausiai jie pasidaro klampūs ir tik paskui suskystėja. Kristaliniuose kūnuose atomai išsidėsto tam tikra pasikartojančia tvarka. Kristaliniai kūnai kaitinami išlieka kieti tik iki tam tikros temperatūros. Lydymosi temperatūroje jie suskystėja. Mažiausias taisyklingas atomų derinys erdvėje, pasikartojantis kristalinėje struktūroje, bet kuria kryptimi, vadinamas elementariąja gardele. Taisyklingas elementariųjų gardelių derinys, vadinamas kristaline gardele arba kristalitu. Metalai susideda iš daugelio įvairiomis kryptimis orientuotų ir ribomis susilydžiusių kristalytų, vadinamų metalų grūdeliais.

Yra keturiolika tipų elementariųjų gardelių. Kai kuriuose gardelėse skiriasi atstumai tarp atomų, kampai tarp atomų plokštumų. Metaluose dažniausiai pasitaikančios yra šios gardelės: kubinė centruoto tūrio gardelė (cr,v, į- fe kambario temperatūroje. ), kubinė centruoto paviršiaus gardelė (ni,cu,al,ć-fe aukštoje temperatūroje. ), heksagonalinė(šešiakampės prizmės) tanki gardelė(zn,cd,be,ti. ). Šios gardelės kartais žymimos raidėmis kct – kubinė centruoto tūrio, kcp – kubinė centruoto paviršiaus, ht – heksagonalinė tanki. Atstumas tarp atomų centrų vadinamas gardelės parametru. Kubinėje gardelėje jis matuojamas tarp dviejų atomų kraštinėje ir žymimas a. Heksagonalinėje gardelėje nusakoma dviem parametrais a – pagrindo kraštinės ilgiu ir c – prizmės aukščiu. Visi metalai turi kristalinę sandarą. Atomų skaičius tenkantis vienaikristalizacija – tai kristalų atsiradimo ir jų augimo procesas, kai metalas pereina iš skysto būvio į kietą. Ji vadinama pirmine kristalizacija. Persikristalizavimas iš vienos modifikacijos į kitą jau sukietėjusiame metale, vadinamas antrine kristalizacija. Kristalizacijos procesai priklauso nuo temperatūros ir vyksta tam tikrą laiką, todėl aušinimo kreivės braižomos temperatūros ir laiko koordinačių sistemoje. Pirminė kristalizacija grynų metalų vyksta pastovioje temperatūroje, o metalų lydinių – temperatūrų intervale.

čia pateiktos aušinimo kreivės (a,b – gryno metalo, c- lydinio). Kad įvyktų kristalizacija, skystas metalas turi būti peraušintas tai yra jo tperauš. Turi būti trupyti žemesnė už lydimosi temperatūrą tlyd.