Meilė lietuvių literatūroje kalbėjimas (2)


Meilė lietuvių literatūroje kalbėjimas (2 Ignas Šeinius. Juozas Tumas – Vaižgantas. Marius Katiliškis.


Meilė – tai plataus spektro jausmas, kuris vienus gali pakylėti iki neregėtų aukštybių, o kitus, deja, pasmerkti amžinai vienatvei. Tai taip pat žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti prisirišimu, draugyste, artumu, aistra ir galėjimu pasiaukoti vardan mylimo žmogaus. Ne veltui meilė laikoma viena pagrindinių žmonijos kultūrinių vertybių, skatinančių žmones kurti. Ji yra vienas iš tų objektų, apie kuriuos sukurta daugiausiai filmų, nupiešta daugiausiai paveikslų bei parašyta daugiausiai eilėraščių ir knygų. Savo kalboje pristatysiu, kaip vieni didžiausių lietuvių literatūros kūrėjų savo kūriniuose vaizdavo meilę.

Meilė lietuvių literatūroje vaizduojama kaip asmeninė tragedija. Kai kurie asmenys tiesiog pasmerkti patirti nelaimingą meilę, netekti mylimo žmogaus ar būti išduoti. Liūdna meilės istorija pasakojama Igno Šeiniaus kūrinyje „Kuprelis“. I. Šeinius sukūrė moderniojo lietuvių romano prototipą, kurio centre jau stovi nebe tautinė problema, bet nelaimingos meilės istorija. Iš romano „Kuprelis“ vėlesni beletristai mokėsi rašyti meilės istorijas. Pagrindinis kūrinio veikėjas Olesis sutinka savo gyvenimo meilę Gundę bažnyčioje, kurioje grojo vargonais. Kaip galima spręsti iš kūrinio detalių, Kuprelio širdyje žaviajai Gundei meilė užgimė iš pirmo žvilgsnio. Iš pradžių tai tik švelnus, vos pastebimas jausmų sąmyšis, keliantis malonų sutrikimą ir nerimą Kuprelio sąmonėje.

  • Microsoft Word 18 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (970 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Stela
  • Meilė lietuvių literatūroje kalbėjimas (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Meilė lietuvių literatūroje kalbėjimas (2). (2017 m. Lapkričio 23 d.). https://www.mokslobaze.lt/meile-lietuviu-literaturoje-kalbejimas-2.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 18 d. 18:57
×