Mėlynųjų vandenų ir Vorsklos mūšiai
Temos pagrindimas. Apie mėlynųjų vandenų ir vorsklos mūšius, pasirinkau rašyti referatą, nes šie mūšiai yra labai svarbūs Lietuvos istorijai.
Temos aktualumas ir naujumas. Aš manau, kad mėlynųjų vandenų mūšį verta nagrinėti, nes jis parodo kokia tuo mtu buvo stipri ir galinga Lietuva. Bei dėka šio mūšio buvo sustabdytas totorių skverbimasis į europą. Šis mūšis reikšmingas buvo ne tik Lietuvai, bet ir europai. Nors vorsklos mūšį vytautas pralaimėjo, jo galybė nesumenko ir jo kariuomenė buvo stipri ir galinga, sugebėjo rengt kitus sėkmingus karo žygius.
Tyrimo objektas. Savo darbe pagrindinį dėmesį skirsiu aiškinantis kas kovojo šiuose mūšiuose. Kokios buvo šių mūšių priežarstis, pasekmės.
Uždaviniai. Susipažinusi su istorine literatūra sieksiu trumpai pristatyti mėlynųjų vandenų ir vorsklos mūšius. Pristatysiu šių mūšių eigą, kariuomenių sudėtis, karo vadus.
Chronologinės ribos yra, nuo mėlynųjų vandenų mūšio iki šių dienų. Šią chronologiją pasirinkau todėl, kad parodyčiau kaip minimas mėlynųjų vandenų mūšis ir kiek jam yra skirtemos istoriografinė analizė. Mėlynųjų vandenų mėlynųjų vandenų mūšiui nagrinėti informatyviausia r. Batūros knyga ,,Lietuva tautų kovoje prieš aukso ordą‘‘, o vorsklos mūšiui s. C. Rowell straipsnis ,,ne visai priimtinos kautynės :ką byloja šaltiniai apie 1399 m. Mūšį ties vorsklos upe?‘‘šiame straipsnyje pateikiama įvairių šalių šaltinių ištraukų, kuriose aprašomas vorsklos mūšis.
Z. Ivinskio knyga ,,Lietuvos istorija iki vytauto didžiojo mirties‘‘irgi pateikia nemažai informacijos apie šiuos du mūšius. Taipogi naudojausi knyga ,,vytautas didysis,, vyriausioji enciklopedijų redakcija čia trumpai ir aiškiai aprašytas vorsklos mūšis jo pasekmės priežarstys, bei vytauto didžiojo valdymo politika.
šaltinių apžvalga, daugiausia šaltinių tai yra paveikslų nuotraukos , kuriose pavaizduoti mėlynųjų vandenų ir vorsklos mūšiai, šių mūšių karo vadai.
Darbo struktūra , rašydama referatą susidūriau su tokiomis problemomis, jog nežinoma mėlypaliosuodamas rusios žemes iš totorių jungo ir palikdamas iš ankščiau susidėsčiusią tvarką , algirdas savo valdžią labiausiai išplėtė į rytus ir į pietus. Smunkanti totorių valstybė po chano berdibeko mirties (1359) suskilo į kelias dalis. Tad algirdas sėkmingai išnaudojo totorių silpnumą.
