Mėšlo įtaka maistingųjų medžiagų rėžimui dirvožemyje


Mėšlo įtaka dirvožemio savybėms. Organinių trąšų rūšys. Dirvožemio cheminių savybių pokyčiai. Mėšlo įtaka maistingųjų medžiagų rėžimui dirvožemyje. Azotas. 2. 4 Fosforas. 2. 5 Kalis. Mėšlo įtaka organinės medžiagos sukaupimui dirvožemyje. Mėšlo įtaka dirvožemio fizikinėms savybėms.


Mėšlo vaidmuo žemdirbystėje keitėsi priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Iki mineralinių trąšų gamybos pramonės išsivystymo mėšlas buvo pagrindinis pašalinamų iš dirvožemio su prekine produkcija maisto elementų grąžinimo šaltinis, kurį pasitelkus buvo palaikomas dirvožemio derlingumas. Vėliau, plečiantis mineralinių trąšų gamybai, ši mėšlo funkcija prarado savo aktualumą ir sustiprėjo jo vaidmuo gerinant dirvožemio agrochemines, fizikines ir mikrobiologines savybes. Ypač mėšlas svarbus kaip medžiaga, galinti palaikyti teigiamą organinės anglies balansą dirvožemyje.

Tobulėjant žmonių sampratai apie dirvožemį, kaip apie sudėtingą ekosistemą, plečiantis bioorganinės žemdirbystės idėjai ir siaurėjant ūkių specializacijai, mėšlo įtaka dirvožemio derlingumo atsistatymo procese sustiprėjo, bet kartu ir išryškėjo tam tikros jo panaudojimo gamtosauginės problemos. Bioorganinės žemdirbystės ūkiuose mėšlas yra pagrindinė trąša, kuria palaikomas dirvožemio derlingumas ir grąžinami derliuje sukaupiami ir pašalinami su prekine produkcija biogeniniai elementai.

Tačiau dažnas tręšimas mėšlu gali suaktyvinti dirvožemio organinės medžiagos irimą ir azotą junginių migracija į podirvinius horizontus. Specializuotuose augalininkystės ūkiuose, atvirkščiai, mėšlo laukų tręšimui dažniausiai trūksta arba jis iš viso nenaudojama, dėl to tokiuose plotuose sunkiau atstatyti dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos nuostolius. Šiuo atvėju mėšlą gali pakeisti kitos organinės trąšos- žalioji trąša, šiaudai.

Pagrindinės dirvožemio cheminės sabybės, turinčios esminės įtakos augalų produktyvumui, tai mainų ir hidrolizinis rūgštumas, pasotinimas bazėmis, judriojo aliuminio kiekis. Mėšlo poveikis šių rodiklių pokyčiams priklauso nuo jo įterpimo normų, periodiškumo, mėšlo cheminės sudėties, sėjomainos struktūros, dirvožemio granuliomentrinės sudėties.

Esant mažam dirvožemio rūgštumui (Ph 5,5 ir daugiau), mėšlo poveikis hidroliziniam rūgštumui ir judriojo aliuminio kiekiui nebuvo didelis . Rūgštesniuose dirvožemiuose esantys baziniai elementai gali neutralizuoti ir dalį hidrolizinio rūgštumo bei judriojo aliuminio.

Tyrimų duomenimis, rūgštokame dirvožemyje mažesnės mėšlo normos (40-60 t ha per rotacija), kurios įterpiamos įprastinėse lauko sėjomainose, neturėjo tokios ryškios įtakos dirvožemio Ph KCI , o tik padėjo stabilizuoti esamą rūgštumo lygį , neutralizuojant natūralius rūgštėjimo procesus. Lauko sėjomainoje su 50% javų, taikant 12 metų organinę-mineralinę tręšimo sistemą ir įterpiant 1-2 kartus per sėjomainos rotaciją po 42-84 t ha mėšlo, dirvožemio Ph iš esmės nepakito.

Žymiai didesnis mėšlo efektyvunas išryškėja rūgščiuose dirvožemiuose, kuriuose aptinkami dideli judriojo aliuminio kiekiai. LŽI Vėžaičių filale atlikti kompleksiniai ilgalaikiai mėšlo normų tyrimai parodė jo svarbią reikšmę dirvožemio savybėms Vakarų Lietuvoje.

Nustatyta, kad tręšiant mėšlu, labai pagerėja augalų augimo salygos dėl to, kad mėšle esantis kalcis ir magnis įmobilizuoja dirvožemyje judrųjį aliuminį.

  • Microsoft Word 44 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2537 žodžiai)
  • Kolegija
  • Rokas123
  • Mėšlo įtaka maistingųjų medžiagų rėžimui dirvožemyje
    10 - 3 balsai (-ų)
Mėšlo įtaka maistingųjų medžiagų rėžimui dirvožemyje. (2018 m. Sausio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/meslo-itaka-maistinguju-medziagu-rezimui-dirvozemyje.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 14 d. 22:06
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema