Miestų teisė
Pirmieji miestų formavimosi požymiai atsirado italijoje ir tik vėliau miestai pradėjo formuotis prancūzijoje. Tam įtakos turėjo įvairūs faktorxi a. Turgavietė, tradiciškai užėmusi tik pilies ar vyskupo arba abato rūmų‘faubourg’ (teritoriją šalia pilies), pradėjo užimti pagrindinę teritoriją. Būtent šis priepilis vėliau ir tapo naujojo miesto šerdimi. Bet negalima vienašališkai teigti, jog miestai pradėjo kurtis tik dėl to, jog susiformavo ryškus pirklių sluoksnis. Remiantis kai kuriais xi ir xii amžiuose buvo jaučiama labai stipri visuomeninių sluoksnių kaita. Pavyzdžiui, laisvieji valstiečiai, servai, smulkieji dvarininkai sudarė gan nemažą naujųjų miesto gyventojų dalį. Nors daugumoje naujųjų miestų valdžia pradėjo koncentruotis tik palyginti nedidelės turtingųjų pirklių grupės rankose, pradiniai pilies šeimininkai, kuriantis miestams, prarado dalį savo valdžios, tačiau miestų kūrimasis pasitarnavo kitais atžvilgiais. Pavyzdžiui, miestai buvo daug efektyvesni kariniu požiūriu - jau vien todėl, jog miestiečiams buvo suteikta teisė ir pareiga nešiotis ginklą (o paprastiems valstiečiams tai buvo uždrausta nuo senų laikų). Nežiūrint karinės naudos, miestai suteikė galimybę praturtėti: muitai, turgaus mokesčiai ir rentos, taip pmiestus kaip tam tikras bendrijas labiausia vienijo religija. Neatsitiktinai vienas iš pagrindinių daugelio miestų statutuose punktų - reikalavimas prisiekti ištikimybę šiam miestui. Šių teiginių teisingumą lengviausia patikrinti lyginant vakarų europos miestus ir tuo pačiu metu egzistavusius rytų valstybių miestus, kurie, neturėdami bendro apjungiančio faktoriaus, tebuvo lyg dideli kaimai. Pačiai urbanizacijos idėjai susiformuoti labai padėjo tuo metu vykusi popiežių revoliucija, iškėlusi daug naujų idėjų.
Reikia paminėti, jog visi šie faktoriai veikė ne atskirai, o bendrai ir tuo pačiu metu. Tiesa, buvo ir neigiamų pasekmių - ir karaliai, ir imperatoriai, ir vyskupai - visi siekė įvesti kontrolę miestams. Savo įtaką įvairiai bandė išlaikyti ir pirminiai miestų senjorai, konfronuodami su karaliais ir imperatoriais. Tačiau miestai sugebėjo atlaikyti išorinį spaudimą ir įtakojo na1075 metais, kai popiežius grigalius vii paskelbė politinę ir teisinę bažnyčių vienybę bei nepriklausomybę nuo imperijos, prancūzijos miesto (kambro) gyventojai, vadovaujami vieno šventiko, sukilo prieš imperatorių bei jo vyskupą ir prisiekė ‘komunai’. Sukilimą numalšinus, po dviejų metų gyventojai sukilo.
