Mikroorganizmų fiziologija referatas


Įvadas. Mikroorganizmų cheminė sudėtis. Mikroorganizmų fermentai. Mikroorganizmų fermentų panaudojimas maisto pramonėje. Mitybos terpės. Mikroorganizmų metabolizmas. Mitybos tipai. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Mikroorganizmų fiziologija – mokslas apie mikroorganizmų vytymosi dėsningumus, gyvybinės veiklos ypatumus, jų ryšį su aplinka. Ji nagrinėja konstrukcinę ir energinę medžiagų apykaitą ląstelėje, augimo bei dauginimosi dėsningumus, aplinkos veiksnių įtaką mikroorganizmams, kitamumą. Tik gerai susipažinus su mikroorganizmų fiziologija įmanoma reguliuoti jų gyvybinę veiklą ir naudoti praktiniams tikslams pramonėje, žemės ūkyje, medicinoje, kartu ieškant būdų kovai su žalingais ir patogeniniais mikrobais. [2]

Norint suprasti mikroorganizmų medžiagų apykaitos, dauginimosi ir augimo procesus, maisto medžiagų poreikius, būtina žinoti jų ląstelių cheminę sudėtį.

Mikroorganizmuose randama sausųjų medžiagų apie 15-25 proc. Didžiausią jų dalį sudaro organinės medžiagos (90-97 proc.), o likusioji (3-10 proc.) mineralinės medžiagos. Orgnaninių medžiagų pagrindą sudaro 4 organogenai: anglis, deguonis, azotas, ir vandenilis. Mikroorganizmai iš šių elementų sintetina baltymus, nukleoproteinus, angliavandenius, riebalus fermentus, vitaminus ir kitus junginius.

Ląstelės gyvybinei veiklai 8 mineraliniai elementai: P, S, K, Na, Ca, Mg, Cl, Fe. Mikroelementai: molibdenas, kobaltas, boras, manganas, cinkas, varis, nikelis. Jie skatina augimo ir dauginimosi procesus. Didžiausias organinių medžiagų dalis tenka baltymams. [2]

Cheminiai elementai mikrobinėje ląstelėje sudaro įvairiais organines medžiagas: baltymus, lipidus , sacharidus, vitaminus, kurie pasiskirsto sausosiose medžiagose.

Baltymai – yra pagrindinė ląstelės dalis ir sudaro 40-80 % visų sausųjų medžiagų (bakterijų 40-80%, pelėsinių grybų 15-40 %, mielių 40-60 %). Baltymai svarbūs mikroorganizmų gyvybinei veiklai. Nuo baltymų būsenos ir savybių priklauso visos ląstelės gyvybinės funkcijos , taip pat ir patogeniškumas (gebėjimas sukelti ligą).

Baltymai yra visų ląstelės membranų struktūrinis pagrindas ir atlieka įvairias funkcijas: katalitinę, judėjimo, pernašos, apsauginę, receptorinę, atsarginę (rezervinę) ir kt.

Atsarginiai baltymai kaupiasi ląstelėje esant palankioms mikroorganizmo vystymosi sąlygoms ir gali būti panaudoti ląstelei badaujant.

Mikroorganizmų baltymai ir aminorūgštys panaudojamos ūkio reikmėms, medicinoje, kosmetikoje. Maisto pramonėje plačiai naudojamas lizinas, metioninas , glicinas, glutamo rūgštis. Pvz. glicinas naudojamas saldesniems gėrimams , duonos kokybei gerinti; natrio glutamatas - kaip prieskonis masto produktams. Mielės naudojamos pašarams, taip pat aminorūgštims – glutamo rūgščiai, lizinui ir triptofanui gauti.

Angliavandeniai (sacharidai) sudaro 10-30 % bakterinės ląstelės sausosios masės, grybų 40-60 % . Angliavandeniai – viena iš kintamiausių ląstelės sudėtinių dalių, kurios kiekis įvairuoja ne tik skirtingų rūšių mikroorganizmuose, bet ir tuose pačiuose kamienuose, nes priklauso nuo mikroorganizmų amžiaus ir augimo sąlygų. Angliavandeniai naudojami baltymų ir riebalų sintezei. Galvojama, kad glikogenas, susijungęs su nukleorūgštimis, apsaugo jas no radiocijos poveikio.

  • Microsoft Word 32 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2426 žodžiai)
  • Kolegija
  • Simona
  • Mikroorganizmų fiziologija referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Mikroorganizmų fiziologija referatas. (2018 m. Balandžio 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/mikroorganizmu-fiziologija-referatas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 16 d. 11:20
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema