Mirties, amžinybės ir prisikėlimo temos XXa. lietuvių lyrikoje


Mirties, amžinybės ir prisikėlimo temos XXa. Lietuvių lyrikoje.

XX amžiaus viduryje Lietuvą sukrėtę karai, nepriklausomybės praradimas, gyvenimas nuolatinėje baimėje lėmė katastrofizmo literatūros atsiradimą, kurios tikslas buvo liudyti savąją patirtį, primant tikrovę, kad ir kokia žiauri ir nepalanki ji būtų. Gyvenimas mirties akivaizdoje taip pat skatino kelti egzistencinius klausimus, mąstyti apie gyvenimo prasmę, o taip pat apie jo pabaigą. Tai atsispinti to meto lietuvių lyrikoje, kurioje buvo nagrinėjamos mirties, prisikėlimo ir amžinybės temos.

Akistata su mirtimi vaizduojama kaip neišvengiamybė, kurią nugalėti galima tik iki gyvenimo pabaigos liekant ištikimam savo vertybėms ir įsitikinimams. Būtent šiais idealais vadovavosi partizanai, savanoriškai pasirinkę sunkų gyvenimą ir išėję į miškus, tačiau iki paskutiniųjų gynę savo Tėvynę. Taip pasielgė ir lietuvių poetas Bronius Krivickas. Jis teigė, kad visuomet galimą pasirinkti laisvę, nors ir gyvybės kaina. Partizanaudamas rašė eilėraščius, kuriuose apmąstė mirti pasirengusio žmogaus dalią, jo santykį su pasaulio Kūrėju, aplinka ir pačiu savimi.

  • Lietuvių kalba Rašinys
  • Microsoft Word 15 KB
  • 2015 m.
  • 2 puslapiai (681 žodžiai)
  • Mokykla
  • Nidoranas
  • Mirties, amžinybės ir prisikėlimo temos XXa. lietuvių lyrikoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Mirties, amžinybės ir prisikėlimo temos XXa. lietuvių lyrikoje. (2015 m. Kovo 08 d.). https://www.mokslobaze.lt/mirties-amzinybes-ir-prisikelimo-temos-xxa-lietuviu-lyrikoje.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 25 d. 03:49
×