Mirties problema


Mirties problema. Darbo tikslas. 1. Atskleisti kokia filosofinė problema gvildenama. Įvadas. Gyvenime nieko nėra tikra, išskyrus mirtį. Daugelis senųjų filosofų. Sukūręs žmogų, Dievas nepaliko jo be atsako į esmingiausius žmogiškosios egzistencijos klausimus. Gyvieji nežino , ką jiems lemta pajusti mirties akimirką. Platonas (Platon 427-347 m. pr. Kr. ). Sukuria logiškai pagrįstą nemirtingumo iliuziją. Sokratas (Sōkr?tēs apie. Epikūras (Epikouros 341-270). Jis būdamas geras psichologas, suprato. Liucilijus Seneka (Lucius. Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus 121-180 m. Mirtis – neatsiejama mūsų būties dalis. Krikščioniškos Vakarų Europos žmogaus požiūris į mirtį praėjo keletą etapų. XVIII a. vidury prasideda kultūros sekuliarizacijos procesas, susilpnėja eschatologinė krikščionybės įdėja. M. Heideggeris (Martin Heidegger 1889-1976 m. Heideggeriui mirtis nėra žmogui svetimas faktas, o pati vidinė jo galimybė. J. Sartre‘as (Jean-Paul Charles Aymard Sartre 1905-1980 m. A. Kamiu (Albert Camus 1913-1960 m. Thomas Nagel (1937). Amerikiečių filosofas gana plačiai ir išsamiai analizuoja mirties sampratą. Išvados Aptarus. Naudota literatūra. 1. I. Jakušovaitė, Ž. Luneckaitė „Medicinos filosofija“.
  • Filosofija Skaidrės
  • MS PowerPoint 624 KB
  • 2014 m.
  • 23 puslapiai (1592 žodžiai)
  • Diana
  • Mirties problema
    10 - 3 balsai (-ų)
Mirties problema. (2014 m. Gegužės 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/mirties-problema.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 24 d. 20:13
×