Mokesčiai, mokesčių sistemos ir jų tendencijos


Įvadas. Mokesčių samprata ir jų svarba. Valstybė ir mokesčiai. Mokesčių sistema. Lafero kreivė. Išvados. Literatūros sąrašas.


A. Novošinskienė ir A. Slavickienė (2007) be teisingumo principo siūlo kitaip suskirstyti mokesčių sistemos vertinimo principus: ekonominio efektyvumo ir elastingumo; administracinio paprastumo ir aiškumo; vienkartinio apmokestinimo ir mokesčių viešumo. A. Imbrasienė (2008) dar labiau išplečia kiekvieno principo apibūdinimą: teisingumo ir mokumo; ekonominio efektyvumo; administracinio paprastumo, aiškumo, patogumo ir pigumo; mokestinių įplaukų produktyvumo ir elastingumo principas. Pagal mokesčių administravimo įstatymą skiriami tokie principai: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą (Mokesčių administravimo įstatymas 2004). Pagal teisingumo principą mokesčiai turi būti nustatomi, remiantis bendromis objektyviomis taisyklėmis, kurios daugumos pripažįstamos kaip teisingos ir protingos. Šis principas reikalauja, kad mokesčius mokėtų tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis, nes jie gauna naudos, tad privalo už tai atsilyginti, o valstybei gauti lėšų toliau šias paslaugas finansuoti. Todėl dar šis principas žinomas kaip naudingumo. Teisingumo principas skirstomas į horizontalųjį ir vertikalųjį. Horizontalusis teisingumas reikalauja, kad individų, turinčių lygias ekonomines galimybes (matuojama pajamomis, turtu ar vartojimu) mokėti mokesčiai, būtų vienodai apmokestinami. Vertikalusis pasireiškia tada, kai skirtingas galimybes turintys individai apmokestinami skirtingai, t. y. taip, kaip atrodo teisinga visuomenei. Vadinasi, fiziniai ir juridiniai asmenys praktiškai turėtų būti apmokestinami diferencijuotai, t. y. augant mokesčio mokėtojo pajamoms, vis didesnė jų dalis būtų skiriama mokesčiams (Buškevičiūtė 2005). Ekonominio efektyvumo principas reikalauja, kad mokesčiai netrukdytų siekti ekonominių tikslų (ūkio stabilumo, jo augimo, visiško užimtumo), skatintų šiuos tikslus pasiekti, neiškreiptų išteklių paskirstymo, nepakenktų individų darbingumui, o priešingai – jį skatintų (Rakauskaitė n/d). Be to, per dideli mokesčiai slopina verslininkų iniciatyvą, mokesčius stengiamasi nuslėpti, kas lemia šešėlinės ekonomikos plėtrą (Imbrasienė 2008). Pagal administracinio paprastumo principą mokesčio ėmimas turi būti lengvai įgyvendinamas, nesudaryti mokėtojams rūpesčių, mokesčių ėmimo kaštai turi būti minimalūs ir sudaryti kuo mažesnę mokesčio dalį (Buškevičiūtė 2005). Pernelyg dideli mokesčiai ir pernelyg griežtas jų administravimas sumažina galimybę valstybei sparčiau vystytis (Gipienė, Jefimovas 2000). Mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas turi užtikrinti pajamų apimtį, kurios užtektų valstybės išlaidoms padengti

  • Microsoft Word 192 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2387 žodžiai)
  • Universitetas
  • Dovilė
  • Mokesčiai, mokesčių sistemos ir jų tendencijos
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokesčiai, mokesčių sistemos ir jų tendencijos. (2017 m. Lapkričio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/mokesciai-mokesciu-sistemos-ir-ju-tendencijos.html Peržiūrėta 2018 m. Liepos 18 d. 15:51
×