Mokesčių fiskalinė reikšmė ir jų surinkimas Lietuvoje


Įvadas. Mokesčių esmė ir ypatybės. Lietuvos respublikos valstybės biudžetas. Vertikalioji lr vb pajamų analizė. Lietuvos respublikos valstybės biudžeto vykdymas. Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo objektas – Lietuvos Respublikos valstybės 2015 - 2017 metų biudžetas.

Darbo tikslas – Išanalizuoti mokesčių fiskalinę reikšmę ir jų surinkimą Lietuvoje 2015 – 2017 metais.

Ekonominių, socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas tapo pagrindinėmis valstybės funkcijomis. Šiems siekiams įgyvendinti valstybė turi turėti pakankamai išteklių, t. y. ji gali naudoti savo turtą, turėti pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos. Tačiau šie lėšų šaltiniai yra nepakankami, todėl valstybei reikalingi nauji lėšų šaltiniai, kurie būtų pastovūs ir kuo didesni. Taigi, pagrindiniu valstybės pajamų šaltiniu ir jos egzistavimo priemone tampa mokesčiai.

Ekonominę – mokesčiai tiesiogiai daro įtaką šalies ekonomikai (gali būti išskiriama reguliavimo funkcija, kurios šalininkai teigia, kad mokesčiais galima reguliuoti ekonomiką).

Pagal prievolių vykdymo tvarką mokesčiai gali būti natūriniai arba piniginiai.

Atsižvelgiant į mokesčių svarbą, jie gali būti paprastieji ir nepaprastieji. Paprastieji mokesčiai yra imami sistemingai, nuolat, o nepaprastieji įvedami tik tam tikram laikotarpiui, susijusiam su ekstremaliomis situacijomis (prasidėjus karui, didelėms stichinėms nelaimėms ar pan.).

Išdėstomieji mokesčiai - tai tokie, kai reikalinga surinkti suma nustatoma iš anksto, o vėliau paskirstoma teritoriniams vienetams bei gyventojams. Taigi mokėtojas iš anksto nežino, kiek jam reikės mokėti ir jo mokamas mokestis gali skirtis nuo kitų regionų ar kitų metų. Tokie mokesčiai nustatomi, kai yra silpnas, nekvalifikuotas mokestinis aparatas, kai nukariautiems uždedama kontribucija, kartais -kai įvedamas nepaprastasis mokestis.

Rinkliavos pobūdžio mokesčiai - tai fiksuoto dydžio valstybės nustatytas privalomas atlyginimas už valstybės teikiamus teisinius ir kitokius patarnavimus.

Apibendrinant galima teigti, jog pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, kuris gali patenkinti savo šalies ekonominius, socialinius bei kultūrinius poreikius yra mokesčiai. Mokesčiai valstybės valdyme atlieka dvi pagrindines funkcijas – fiskalinę (sudaro valstybės iždo pajamas) ir ekonominę (šalies ekonomika yra tiesiogiai priklausoma nuo mokesčių). Pagrindinės mokesčių grupės į kurias jie skirstomi yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai bei įvairios valstybės rinkliavos.

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos VB 2015 – 2017 metais sudarė nuo 832889 iki 1423389 eurų pajamų.

Grafiškai LR VB pajamų dinamika 2015-2017 metais pateikta 1-ame paveiksle:

Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis LR Finansų ministerijos 2015 – 2017 metų duomenimis

LR VB pasiskirstymas pagal mokestines ir nemokestines pajamos, pavaizduotas 2-ame paveiksle:

2015-2017 metais LR VB pajamų struktūroje dominavo mokesčiai ir sudarė daugiau nei 70 procentų visų VB pajamų;

2015 metais dominavę mokesčiai VB buvo didžiausi lyginant su 2016 ir 2017 metų mokesčių duomenis ir siekė net 79,3 proc.

Didžiausia pajamų į VB kategorija – PVM, kuris 2015 metais siekė 43,5 proc. tų metų pajamų;

Nuo 12,7 iki 18,3 proc. pajamų į VB 2015-2017 metais sudarė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

Nuo biudžeto pajamų ir išlaidų priklauso valstybės funkcionavimas ir pagrindinių funkcijų – apsaugos, vystymo, gamybos ir komercijos, administracinių – įgyvendinimas (1,9)

  • Microsoft Word 1558 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (4096 žodžiai)
  • Kolegija
  • Daiva
  • Mokesčių fiskalinė reikšmė ir jų surinkimas Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokesčių fiskalinė reikšmė ir jų surinkimas Lietuvoje. (2019 m. Gegužės 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/mokesciu-fiskaline-reiksme-ir-ju-surinkimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 19 d. 00:17
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema