Mokinių su sup vertinimo sistemos Lietuvoje analizė


Mokinių su sup vertinimo sistemos Lietuvoje analizė. Dokumentų reglamentuojančių sup vertinimą apžvalga. Dokumentų analizė socialinės interakcinės paradigmos aspektu.


Pažinti ypatinguosius vaikus – tai pažinti skirtumus. Ypatingasis vaikas yra kitoks, negu „vidutinis“ vaikas. Kalbant labai paprastai, toks vaikas gali turėti mąstymo, regos, klausos, socializacijos ar judėjimo problemų, arba jis gali būti ypač talentingas tam tikrose srityse. Dažniausiai ypatingajam vaikui būdingas tam tikrų ypatingų gebėjimų ir negalių derinys. Tačiau pažinti ypatinguosius vaikus reiškia kartu pažinti ir panašumus. Ypatingieji vaikai anaiptol ne viskuo skiriasi nuo „vidutinių“. Tiesą sakant, daugelis ypatingųjų vaikų turi daugiau visiems vaikams bendrų negu ypatingų bruožų (D.P. Hallahan, J.M. Kauffman, 2003).

Ališausko, Jomantaitės (2008) teigimu, Lietuvoje vis labiau plėtojasi vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), integracijos ir inkliuzijos procesai. Specialusis ugdymas vis mažiau siejamas su specializuotomis įstaigomis. Vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas tampa ne tik specialistų veiklos sritis, bet į šį procesą įsitraukia vis daugiau ugdymo proceso dalyvių, t.y. bendrųjų dalykų pedagogų, administracijos atstovų, tėvų, vaikų.

Pasak Ruškaus (2002), inkliuzija, dar vadinama „įtraukimu arba dalyvavimu“ (angl. involvement), įgalinimu (angl. empowering), suprantama kaip „buvimas kartu“. Inkliuzija išreiškia patį socialinės integracijos principą – sukurti vienodas sąlygas visiems dalyvauti bet kokioje veikloje. Integracija į bendrojo ugdymo mokyklą reiškia tai, kad įvairių (mokymosi, elgesio, intelekto, fizinių) sutrikimų turintys vaikai yra įtraukiami į bendrojo ugdymo aplinką ir mokomi drauge su bendraamžiais.

Ališausko (2002) teigimu, prieš tirdami ir vertindami vaiką, turėtume sau atsakyti, ko mes tirdami sieksime:

įvertinti individualų vaiko raidos pobūdį (vaiko raidos struktūrą, jos ypatingumus),

fiksuoti pozityvias ar/ir negatyvias charakteristikas (ką ugdytinis gali ar/ir ko negali),

nustatyti specialiuosius ugdymo(si) poreikius ir keisti ugdymą (bendravimą, elgesį ir pan.).

Taigi, pagrindiniu uždaviniu derėtų laikyti efektyvų individualizuotą ugdymą, tad svarbiausia įvertinti vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Individualizuotas įvertinimas, atskleidžia vaiko įvairiapusiškumą (stipriąsias ir silpnąsias ypatybes).

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad pagalbą mokiniui pirmiausia teikia mokytojas, remdamasis mokykloje susitarta tvarka.

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1813 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jonas
  • Mokinių su sup vertinimo sistemos Lietuvoje analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Mokinių su sup vertinimo sistemos Lietuvoje analizė. (2020 m. Birželio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/mokiniu-su-sup-vertinimo-sistemos-lietuvoje-analize.html Peržiūrėta 2020 m. Liepos 08 d. 01:24
×
125 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo