Mokslo ir profesinės kalbos ypatumai (2)


Mokslo ir profesinės kalbos ypatumai. Įvadas. Mokslo ir profesinės kalbos savokos. Termino samprata, struktūra, ypatybės ir darybos būdai. Mokslinio teksto kūrimo principai. Mokslinio teksto struktūra. Rašto darbų kalba. Terminų tvarkyba ir norminimas. Išvados. Literatūra.


1. Globalizacijos ir naujų informacinių terpių skatinami kalbų raidos procesai reikalauja kintančios kalbos padėties visuomenėje ir naujų jos vartosenos reiškinių tyrimo ir taip pat įvairių kalbų –profesinė ir mokslinė kalba, suprantama kaip bendrinės kalbos sluoksnis, skiriamas pagal bendrinės kalbos funkcinio ir socialinio susiskaidymo požymį.  Šių kalbų tyrimus galima skirti į dvi dalis. Pirmoji – grynai kalbinė: specialiosios kalbos atmainos raiškos priemonių sistema, jos funkcionavimas ir raida. Tiriami atskirų mokslo sričių kalbos raiškos (gramatikos, sintaksės) ypatumai, o ypač profesinės ir mokslinės kalbos skiriamojo bruožo – terminijos aspektai, galimas ir lyginamasis požiūris. Antroji tyrimų dalis apimtų socialinius aspektus, susijusius su profesinės ir mokslinės kalbos vartojimas.

Darbo uždaviniai – 1. Apibriežti pagrindinius mokslo ir prošesinės kalbos savokas.

2. Išnagrinieti mokslinės ir prošesinės kalbos ypatumus ir teksto kūrimo principus.

Mokslo kalba – kalba vartojama mokslinio stiliaus tekstuose, mokslinėse diskusijose ir pan. Profesinė kalba – tam tikros profesijos žmonių, pvz., gydytojų, matematikų, architektų, lingvistų ir kt., vartojama kalba. Profesinė kalba pasižymi tam tikrais specifiniais mokslo kalbos žodžiais, kurie gali būti nesuprantami kitų profesijų atstovams, pvz.: medicinos terminas hemeralopija (regėjimo sutrikimas, kai prastai matoma arba visai nematoma prieblandoje ir tamsoje). Mokslo kalbai būdingas apibendrinimas, dalykinis tikslumas, dėstymo logiškumas, objektyvumas, glaustumas, išsamumas, aiškumas. Mokslo kalbos dalykinį tikslumą lemia terminų ir vienareikšmių, tiesioginės reikšmės žodžių vartojimas. Mokslinio teksto žodžio reikšmei apibrėžti nereikia platesnio konteksto – jis turi būti aiškus ir vienareikšmis. Daiktavardžiai, reiškiantys pojūčiais suvokiamus konkrečius dalykus, yra konkretieji, o visi kiti priklauso abstrakčiųjų daiktavardžių klasei.

Termino samprata. Profesinėje kalboje vartojama daugybė terminų, t. y. žodžių, pavadinančių tiksliai nustatytą mokslinę sąvoką ir vartojamų vienos kurios nors mokslo šakos kalboje. Sąvokos žodis ir terminas nesusijusios giminės rūšies santykiu, nes terminai nėra vien tik tam tikra žodžių rūšis. Termino sąvoka netelpa į žodžio ribas, nes terminas gali būti ir vienažodis, ir pastovus žodžių junginys. Termino esmę pirmiausia lemia santykis su juo žymima sąvoka. Galima būtų sakyti, kad žodžio ir sąvokos santykis yra neapibrėžtas, o termino ir sąvokos – griežtai apibrėžtas. Terminologijoje svarbiausia, kad sąvoka būtų apibrėžta pagal tos sąvokos vietą kurios nors srities, dažniausiai mokslo, sąvokų sistemoje. Tos sąvokos apibrėžimas terminologijoje yra vadinamas termine reikšme. Pavyzdžiui, bendrinės kalbos žodis karšis gali būti apibūdinamas kaip „panaši į karpį dugninė žuvis, auksinio atspalvio žvynais“, o terminologijoje jis bus apibrėžiamas pagal žuvų sistematiką būtinais požymiais: „karpinių šeimos žuvis; žiotys pusiau apatinės ir išsikiša į priekį kaip dumplės; trynio maišelis cigaro formos“ ir pan. Taigi svarbiausias terminų požymis – griežtai apibrėžtas jų turinys. Tai reiškia, kad terminais turi būti aiškiai skiriamas veiksmas pvz., dekoravimas ir jo rezultatas pvz., dekoracija, veikėjas pvz., dekoratorius, priemonė pvz.: dažiklis, standiklis. Terminai dažniausiai turi vieną reikšmę, bet tai nereiškia, kad visur reiškia tą patį. Tas pats žodis skirtingose mokslo šakose gali reikšti skirtingus dalykus.

Terminais gali virsti bendrinės kalbos arba tarminiai žodžiai, pvz.: žodis cukrus tam tikrose mokslo srityse, pvz., kulinarijoje, gali būti vartojamas kaip terminas. Taip pat šio žodžio virtimą terminu rodo daugiskaitinė forma – cukrūs, tam tikra cheminių medžiagų klasė, vartojama chemijoje. Terminais gali virsti sąvokos, atėjusios iš kitos mokslo srities. Vyksta ir atvirkščias procesas – determinizacija, terminų virtimas neterminais. Terminai virsta neterminais dėl dviejų priežasčių: 1) įprastinių mokslo terminų trumpinimo, pvz.: terminas vidaus degimo variklis sutrumpinamas ir virsta paprasčiausiu varikliu; 2) daug terminų pereina į kasdienę vartoseną ir netenka savo termininės reikšmės, pvz.: elektra, ekranas, koncertas, trintis.

  • Microsoft Word 42 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3882 žodžiai)
  • Kolegija
  • Natalja
  • Mokslo ir profesinės kalbos ypatumai (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokslo ir profesinės kalbos ypatumai (2). (2017 m. Lapkričio 26 d.). https://www.mokslobaze.lt/mokslo-ir-profesines-kalbos-ypatumai-2.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 23 d. 05:36
×
143 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo