Monopolija

Monopolija ir tobula konkurencija yra visiškai priešingos rinkos struktūros. Žodis mo­nopolija yra kilęs iš graikiškų žodžių mono ir polio , kuris reiškia pardavėjas . Taigi monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės arba paslaugų sakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas. Monopolija nebūtinai yra tokios didelės įmonės, kaip mažeikių naftos perdirbimo kombinatas, Lietuvos telekomas , bet ir vienintelis vieš­butis mažame miestelyje, vienintelė firma, tiekianti šaltą ir karštą vandenį. Iš to matyti, kad daug kur susiduriame su vieninteliu tam tikrų prekių arba paslaugų tiekėju, kuris turi rinkos galią, leidžiančią jam kontroliuoti pasiūlos apimtį ir kainas. Monopolijos gali siekti maksimalaus pelno be jokio nerimo, kad kita firma įeis į šią šaką ir atsiras naujų pardavėjų. Esant vienam pardavėjui, pirkėjai priversti mokėti didesnes kainas, palyginti su tuo atveju, kai rinkoje yra keli arba daug tarpusavyje konkuruojančių pardavėjų. Firmos, kurios kontroliuoja įėjimą į rinką, gali kontroliuoti prekių kainas ir pasiūlos apimtį, ne­leisdamos prekių kainoms sumažėti iki vidutinių bendrųjų kaštų žemiausio lygio ilguoju laikotarpiu, kaip kad yra grynos konkurencijos rinkoje. Dėl to monopolija gauna ekono­minį pelną, kuris skatina firmas išlaikyti monopolinę padėtį rinkoje.

Dažniau pasitaiko vietinių monopolistų nei nacionalinių monopolijų. Vietinės mono­polijos yra vieninteliai prekių arba paslaugų pardavėjai vietinėse rinkose. Pavyzdžiui, vie­nintelė autobusų firma teikia paslaugas, kurios neturi artimų substitutų arba pakaitų. Todėl ji, kaip ir kitos panašios firmos, yra vietiniai monopolistai. Šios firmos dažniausiai reguliuojamos vietinės valdžios,grynoji arba absoliuti monopolija yra pramonės arba kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas ga­mintojas, taigi ir vienas pardavėjas, ir ku­rioje nėra artimų substitutų bei praktiš­kai negalimas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų.

Kaip tobulos konkurencijos rinkos struk­tūra, taip ir grynosios monopolijos rinkos struktūra yra kraštutiniai rinkos struktūrų poliai. Grynoji monopolija atsirado seniai – jos požymių jau būta xvi a. , kai europos monarchai turėjo išimtinę teisę gaminti tam tikrą produkciją arba užsiimti kita ūkine veikla.

Grynosios monopolijos egzistavimo prie­laida yra ta, kad jos produktams nėra ar­timų substitutų. Taigi vartotojui nėra alternatyvų: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto.